Category — Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities

Neprisimenu tiksliai, kurioj klasėj tai buvo, bet atsimenu, kad tai nutiko mokykloj, kurioje mokiausi nuo dešimtos klasės.

Buvau ir dar iki šiol esu homo sapiens, kuris domisi naujomis technologijomis, ypač tomis, kurias galima ir pas mus Lietuvėlėj išbandyti.  Būtent toks naujoviškas ir x-failiškas buvo naujasis Tele2 ryšys X GSM. Iš pradžių ryšys veikė tik Vilniuje, išankstines naujoviškas korteles galima buvo įsigyti tik centriniame ofise. Tačiau tai buvo revoliucija. Nemokami SMS! Iš tikrųjų, kaip ryšio aprėpties pavyzdį dabar galime paimti LRTC bandomą diegti WIMAX internetą MEZON. Jis irgi tik kai kuriose miestų vietose veikia… Taigi, apie pačią esmę.

Revoliucija vadinu tai todėl, jog dar senais gerais laikais naujas Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius parodė, jog SMS realiai nieko nekainuoja, tačiau šio veiksmo nelabai kas užfiksavo ir apsigaudinėja vartotojai toliau, kai ne kurie operatoriai per pastaruosius kelerius metus po kelis kartus įvedinėja tą pačią akciją “Nuo šiol SMS nieko nekainuoja”. Gėda turėtų būti tiems operatoriams, kurie serga alzhaimeriu, nes jūs man durnam paaiškinkit, jei buvo toks šūkis, kaip tie SMS’sai galėjo vėl tapt mokami kuriam laikui, o po to vėl pasidaryti nemokami?

Bet ši istorija ne apie operatorių menamas mokamas paslaugas, bet apie, kaip byloja potemės pavadinimas, pirmąjį Tele2 telefoną Kaune.

Taigi, vieną gražią dieną atsidūręs Vilniuje nepatingėjau užsukt į tuometinį Tele2 pagrindinį saloną įsigyt naujos išankstinio ryšio paslaugos, kuria tuomet galima buvo naudotis tik kai kuriose Vilniaus vietose.

Parvykęs į Kauną nerimastingai įsidėjęs kortelę laukiau, kada gi atsiras tas revoliucinis vardas Tele2 laikinojoje sostinėje. Ir tai nutiko po kelių savaičių, sekančią dieną mano telefonas su X GSM kortele mokykloje įgavo numylėtinio statusą ir visi pamokų metu “dirbo sms’ais” tik iš to telefono.

Per porą savaičių, kol Kaune X ryšys veikė, bet kortelių nebuvo įmanoma įsigyti, maniškis telefonas stipriai “pasidrožė”, nes buvo kraunamas po 4 kartus per parą. Nemokami SMS. Kaip įspūdingai tai atrodė, kai prieš tai kitų operatorių tinkluose jie kainavo po 0.50Lt už vienetą…

Šioje istorijoje džiugu tai, jog smagu dalintis su žmonėm kad ir savo telefonu, tačiau iš operatorių pusės liūdna tai, kad realiai tie SMS’ai siunčiami už nulinę savikainą, tačiau vartotojus operatoriai skriaudžia apmokestindami juos įvairiais įkainiais. Man iš spaudos žinoma, kad SMS naudojami serveriai pas operatorius ar taip ar taip turi būti, nes jie naudojami rezerviniam balso ryšiui užtikrinti, tad šiaip ar taip turi būti įjungti. O kas liečia pačius SMS’us, tai jie siunčiami interneto pagalba ir pvz. įeinantys balso skambučiai pas kitą operatorių apmokestinami sujungimo mokesčiu, kai tuo tarpu SMS vaikšto be jokių papildomų mokesčių.

Taip pat man nepatinka, kad gyvendami Lietuvoj, dėl operatorių techninių apribojimų negalime tekstų rašyti lietuviškais rašmenimis, nes tada už vieną SMS gali tekti pakolti 5 SMS kainą dėl to, kad lietuviškos raidės užima kur kas daugiau vietos nei tarkim s, taip ir švepluoja lietuviai nuo mažų dienų. Šią problemą operatoriai galėtų išspręsti, jei nuimtų grynai techninį apribojimą, kad SMS gali būti tik 160 simbolių. Realiai, šis apribojimas yra sugalvotas pačių telekomunikacinių bendrovių, kad ilgus tekstus galima būtų apmokestinti dvigubai ar trigubai ir taip “nugręžti” vartotoją dar labiau. O jei būtų nuimtas šis simbolių apribojimas, lietuviai vėl galėtų taisyklingą lietuvių kalbą ir telefonuose populiarinti. Bet juk operatoriai ne kalbos komisija, kurie būtų suinteresuoti Lietuvos lietuvybe. Jie labiau pinigų iš lietuvių traukikai, kurie apraizgo vartotojus įvairiom kainodarom, išstato jiems sąskaitas ir veža pinigus iš šalies… Juk ne veltui EU komisija praėjusiais metais pradėjo stipriai reguliuoti kainas šioje srityje, nes galime prisiminti, kad ankščiau, atostogaudami Ispanijoje, už atsilieptą skambučio minutę mokėdavom vos ne penkis litus, o dabar, po kainų sureguliavimo, mokam nepilnai pusę lito. Išvadų nedarysiu, jas palieku susigalvoti jums patiems, vis gi, kaip teigiama įvairiose reklamose apie Lietuvą – mes kūrybinga tauta, todėl išvadas galite patys pasidaryti:)

O iš tikrųjų šia istorija norėjau sunkiu laikmečiu paprašyti Tele2 atsilyginti už pirmuosius paslaugos vartotojus, kuriems padėjau susipažinti su naujuoju ryšiu ir jo privalumais.  Beje, mano žiniomis, tie žmonės vis dar naudojasi to pačio operatoriaus paslaugomis. O aš nesinaudoju.

Tai PDFONTOUR BLOGo dalies “Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities” istorija.

Jau mokiaus kitoje mokykloje. Beje, į ją pradėjau eiti nuo 10-tos klasės, iškart po iškylos Šventojoje.

Ši istorija apie tai, kaip besimokant 12-toj klasėj šauniai atšventėm Melo dieną.

Dar šventės išvakarėse sugalvojom, kad būtų geras pokštas balandžio 1-ąją dvyliktom klasėm, kurių buvo dvi, neateiti į mokykloje vykstančias pamokas. Pirmą kartą ką nors bendro darant nebuvo jaučiamas spaudimas iš klasiokų-moksliukų, jie taip pat sutiko dalyvauti šiame reikale.

Kaip sutarta, vienas savanoris iš pačio ryto įsliūkino į mokytojų kambarį ir pakabino informacinį skelbimą dėstantiems mokytojams “Gerb. mokytojai, atsiprašome, tačiau 12a ir 12b klasių mokinių balandžio 1-ąją mokykloje nebus.”

Kaip galvojate, linksmas pokštas ar ne? Jei norite, skaitykite toliau…

Nuo dešimtos klasės (t.y. 1999)  mūsų mokykla buvo viena iš nedaugelio, kurioje buvo bandoma pradėti vykdyti švietimo reformos pradžią ir vieną iš jos sudedamųjų dalių – profilinį mokymą. Nežinau kodėl, bet dar dabar kartais pagalvoju, kas per protinguoliai dirba tokiose institucijose, jei atvažiuoja neplanuotų patikrinimų vykdyti būtent balandžio 1-ąją. Tikrintojai norėjo iš šalies pažiūrėti, kaip vyksta dvyliktokų profilinis mokymas, tačiau nei vieno iš jų tą dieną mokykloje kaip tik nebuvo.

Manau, jog po šio įvykio pakankamai atsiėmė mokyklos vadovybė, tačiau jų čia nereikia kaltinti. Švietimo skyrius kaltino juos tik todėl, kad jie viršesni, bet jie patys manau šventai tikėjo, kad gerą pokštą moksleiviai iškrėtė.

Ir kas šioje istorijoje įdomiausia, kad dvyliktokai turėjo tik trumpą pokalbį, kokią jie gėdą daro pačiai mokyklai ir jos vykdomam profilinio mokslo eksperimentui, tačiau aš galiu pasakyti, jog šis moksleivių pokštas buvo pavykęs daug labiau, nei jau dešimtmetį vykdoma švietimo reforma. Moksleiviai negali būti bandomaisiais triušiais visą amžių ir tą jie jau parodė savo bendrais veiksmais.

Taip pat, mano akimis žiūrint, per šią moksleivišką humoristišką akciją labiausiai atsispindėjo „jei darom, tai visi kartu“ aspektas parodantis, kad visi kartu, susivieniję, galime padaryti bet ką. Net įspirti švietimo skyriui, gyvenant pirmaisiais pilnametystės metais:)

Tai PDFONTOUR BLOGo dalies “Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities” istorija.

Dar dabar prisimenu tą legendinį birželį. Išlaikėm pirmuosius egzus, susiorganizavom tris IKARUS autobusus, užsakėm poilsio namus Šventojoj ir vieną gražų rytą iš Kauno pajudėjom ilgai laukto “tripo” keliu link pajūrio.

Atvykom, įsikūrėm ir pradėjom organizuoti vakarinę dalį. Kadangi tuo metu daugelis šešiolikmečių turėdavo padirbtus ISIC pažymėjimus, nei parduotuvėse, nei baruose nekildavo papildomų problemų apsiprekinti. Ir tikriausiai taip buvo iki šių dienų, nes tik ne per seniausiai buvo sugriežtinti įstatymai dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams. Beveik dešimt metų teko laukt, kol seimo nariai baigė gert ir nuėjo priimt griežtinimų vaikams:)

Vakare atsipalaidavusių devintokų linksmybės įsiplieskė, ir mokytojams, kurie prižiūrėjo tvarką, neliko nieko kito kaip surinkti iš visų jaunuolių raktus ir juos užrakinti kambariuose iki ryto.

Aš taip pat, eidamas koridoriumi iš kito “ploto” sutikau auklėtoją, kurios rankose buvo visas pundas raktų ir ji man sako: Vaidai, ar dar prisimeni kuris tavo kambarys?. Aš, bandydamas nesukelti įtarimo, normaliu balsu atsakiau: Taip, tamsta auklėtoja, aš gyvenu 302. Ji mane palydėjo, aš palinkėjau jai labos nakties ir visi išsiskirstėm. Grįžęs į kambarį, nuėjau į balkoną, nes lauke tvyrojo didelis triukšmas. Pasirodo, jaunimas, kuris buvo auklėtojų ir mokytojų įkalintas kambariuose, savuose balkonuose traukė patriotines ir ne tik dainas.

Kitą rytą pažadino tas pats triukšmas, kuris sklido pro atidarytą balkoną. Visi nori eit lauk, tačiau mokytojai po bemiegės nakties atrodo dar ilsisi…

Vėliau visus išleido, ėjome pusryčiauti, o vėliau į tardymą paplūdimyje, kuriame mokytojų konsiliumas kiekvieną atskirai kvietė į apklausą ir tikrino versijas, kas su kuo ką gėrė:)

Vienas po kito nuo mokytojų grįžtantys moksleiviai pasidalindavo su kitais laukiančiais, kokios temos buvo aptarinėjamos.

Laimei neištardžius dar pusės, iš giedro dangaus pradėjo lyti nestiprus lietus, ir paplūdimio iškylą teko pabaigti.

Ėjome link poilsio namų, tada aš priėjau prie auklėtojos, kuri praėjusį vakarą užtiko mane “begrybaujantį” koridoriuose, ir sakau jai: Mokytoja, ar galima eiti į miestą atskirai? Ji tada man sako: Vaidai, atrodo, jog vakar, kai aš tave sutikau, tu buvai šiek tiek išgėręs. Aš jai: taip tamsta auklėtoja, prisipažįstu, jog buvau išgėręs pusantro butelio alaus, nes tos antros pusės jau nebeįveikiau. Ji man: Taip, aš tikiu tavim Vaidai, galit eit į miestą, tik šiandien turit grįžti iki 9…

Vėliau išgirdau,  jog didžiausias triukšmas kilo dėl to, jog pas kai kuriuos mokinius rado alkoholinių gėrimų butelių įvairiose slaptose vietose: klozetų bakeliuose, po spintutėmis ir pan. Tie didžiausi “kaltininkai” turėjo visą likusią parą leisti laisvalaikį Šventojoje kartu su mokytojais. Vaizdelis toks: eina nusidėjėliai, paskui juos už dešimt metrų mokytojai, o paskui mokytojus – kiti nusidėjėliai, kurie po praėjusios nakties įvykių Šventojoje negali būti kartu .

Įdomi detalė, kuri parodo, jog draudimais iššauki jų laužymą. Mokytojai, nakčiai surinkę raktus negalėjo pagalvoti apie atsarginius jaunuolių planus. O jie buvo paprasti: antras kambario raktas iš budinčios:), arba paprastos dvi surištos paklodės, kurios kai kuriems moksleiviams pasitarnavo kaip tikrų tikriausios virvės, nuleistos pro antro ar trečio aukšto balkoną.

Laimei, ši nutrūktgalviška iškyla baigėsi laimingai ir visi sveiki po 3-jų parų pasiekė savo namus.

Trys autobusai IKARUS moksleivių įrodė, jog svarbiausia – sveikas protas:).

Baigdamas apie šį mokyklinį įvykį rašyt, negaliu nepaminėti, jog mano mokykliniame gyvenime dažnai nutikdavo taip, kad į ekskursijas su klase važiuodavau tik pirmąjį trimestrą, nes vėliau tais metais manęs jau neimdavo. Taip nutikdavo dėl to, kad mėgdavau būti pokštų kryžminėj ugny, o ankstesnioji auklėtoja, kurią aš labai gerbiu dėl to, kad ji išmokė rašyt lietuviškai beveik be klaidų, buvo pakankamai senamadiškas ir konservatyvus žmogus.  Nors toks čia ir konservatyvumas, jei neleidžia mokiniui į sekančias ekskursijas važiuot dėl to, kad praėjusį kartą Krokuvoje rūkė netikras rūkstančias cigaretes, dėjosi netikrą lenkišką peilio butaforiją prie gerklės ir fotografavosi arba Prahos hostelio koridoriuje išbarstė pūkinės pagalvės turinį. Taigi čia ne piktybiniai pokštai netgi:)

Kadangi kiekviena potemė galvoju, turėtų baigtis apibendrinimu, rašau, jog džiaugiuos, jog dabartiniame švietime tokių kelionių, kokia buvo Šventojoje, yra ženkliai mažiau, tačiau slogias nuotaikas kuria tai, kad tokie atvejai, kokie čia buvo aprašyti, dažnai pas jaunus žmones vyksta be tėvų ir pedagogų priežiūros įvairiuose plotuose ir ploteliuose, o jau tada pasėkmės būna daug liūdnesnės.

Taigi nesudarykime prielaidų liūdesiui gimti patys. Yra tikrai įdomesnių temų jaunimui nei alkoholinių gėrimų vartojimas.

O seimo bičui Matului linkėdamas sveiko proto kovojant su piktžolėmis, noriu pasakyti, kad nei vienoj normalioj šaly mano nuomone nėra tokio atvejo, kai proteguojami kioskai, kurie prekiauja alkoholiu ir po 22h, prisidengdami bistro vardu. Bistro meniu ir ypatybės- 2 rūšių dešrainiai, 93 rūšių alkoholiniai gėrimai ir 20-ties žmonių eilutė savaitgaliais ar per šventes. Tai padarykit normaliai. Visur uždrauskit naktį prekiaut, o leiskit atidaryt 10 alkoholio parduotuvių kiekvienam regione už miesto, kurios veiktų visą parą. Policijos pareigūnai galėtų tikrinti vairuotojus tuose keliuose naktimis, taip sugaudydami visus, kurie važiuotų pasipildyti taros jau įkaušę:)

Tai PDFONTOUR BLOGo naujos dalies “Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities” istorija.