Category — Off-topic

Sveiki PDFONTOUR Blog skaitytojai. Trumpu įrašu norime jus informuoti, jog pradedame vykdyti projektą “Kas vyksta politikoje” FACEBOOK socialiniame tinkle. Apie projektą plačiau aprašome “Komunikacija Facebook’e” įraše, tad čia nesikartosim.

Kviečiame aktyviai jungtis, dalyvauti ir skleisti žinią apie šią pilietinę idėją!

Sveiki PDFONTOUR BLOGo skaitytojai. Nors mes čia beveik 2 metus raštu bandom „kultivuoti“ patriotiškumo ir pilietiškumo temas, tačiau ir patiems didžiausiems optimistams ateina laikas, kai nesinori veltui aušinti burnos, o tiesiog eiti ir daryti tuos dalykus, kurie svarbūs ne tarkim šaliai, o mažam rateliui, pvz. Jonui, Algiui ir man.

Tingų šeštadienį, gulėdamas lovoj, pabandžiau sudaryti sąrašą punktų, kodėl ši šalis šiuo metu – ne man…

• Lietuviai yra prieraišūs Lietuvai, tačiau patys nežino, dėl ko. Mums vis dar kalama į galvą, kad negalima sakyti, ką mums davė Valstybė, nes iš pradžių reikia jai ką nors duoti. Manau, šiais laikmečiais šis teiginys labai nuvalkiotas, nes jau vien tik žmonės, gyvenantys šalyje ir mokantys mokesčius  jau daro gerą visai Valstybei. Ką dar galime padaryti dėl jos? Kiekvieną šeštadienį su vėliava į centrinę gatvę išeit?

• Nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjus beveik 21-iems metams mūsų „išrinktieji“, siekdami asmeninių interesų, visiškai pamiršo tiek paprastą žmogų, tiek studentiją, iš kurios pasaulyje kyla inovatyviausios naujovės, tiek verslą, kuris Valstybei gali sukurti didelę pridėtinę vertę.

• Mes didžiuojamės greičiausiu internetu pasaulyje, tačiau jį išnaudojam tik kalbėdami su emigravusiais giminaičiais per FACEBOOK ar SKYPE ir besisiųsdami „torrentus“.

• Nuo Nepriklausomybės atgavimo nei kiek nepasistūmėjome sprendžiant korupcijos klausimus, su kuriais paprastas žmogus ar verslininkas susiduria kiekvieną dieną.

• Kai kurie politikai, seime užtrukę daugiau nei 10 metų, kelia vėžį vien tik juos pamačius ekrane ir išgirdus jų niekur nevedančius (nebent į tautos skaldymą) pasisakymus.

• Vietos savivaldos atstovai imituoja valdžios organus ir parodijuoja seimą, taip visiškai pamiršdami paprasto miestiečio interesus ir norus. Nėra tarpusavio ryšio ir kontakto su visuomene.

• Besikuriančios visuomeninės organizacijos, kurios turėtų pakeisti partijas, daro išankstinius susitarimus su tradicinėmis partijomis ir dar prieš rinkimus dalinasi postais. Tikrosios visuomeninės organizacijos, neturėdamos išorinio finansinio palaikymo, yra bejėgės kovoti su privataus verslo finansuojamais judėjimais, kurie žiūrint iš verslo pusės, negali būti neatlygintini, todėl tokios struktūros visuomeniniai judėjimai niekada netaps rimta atsvara, nes neįgaus plataus visuomenės pasitikėjimo.

• Mūsų seimui svarbiausias klausimas ne kitų metų biudžetas, o ar Kūčios šiais metais bus nedarbo diena. Šį klausimą jie pasiryžę nagrinėti netgi skubos tvarka, kad tik žmonės prieš rinkimus būtų palankesni sprendimo autoriams ir priėmėjams.

• Žmonių vienybę, kurios Lietuvoje per pastaruosius laikus neliko, dar labiau skaldo šalį valdanti pozicija ir opozija, kuri  neranda bendros kalbos ir neparodo pavyzdžio, kaip reikia dirbti vieningai ir pavyzdingai, o ne pilant purvą vieni ant kitų.

• Niekas prieš rinkimus nesako žmonėms tiesos, kaip bus po pusmečio ar metų. Tik pasibaigus savivaldos rinkimams sužinosime apie naujas kainas, kurios šiuo metu neskelbiamos, kad nebūtų sugadinti kandidatų reitingai.

• Opozija neturi rimtų argumentų, todėl platina populistinius pranešimus apie nedelsiant reikalaujamas padidinti pensijas (nors jų didinti nėra iš ko)

• Nėra ilgalaikio planavimo ir atėjusi nauja dauguma sujaukia mokesčių, valstybės rezervo ir kitas politikas, nuo ko kenčia ne tik paprasti gyventojai, bet ir verslas.

• Kai pasaulyje jau praeina mokslo slėnių bumas, lietuviai juos pradeda statyti. Kai pasaulyje ant bangos „startupai“, kurių turinys – virtualūs IT produktai, atitinkamos lietuvių institucijos nesukuria pagalbos mechanizmų jų kūrimuisi, ko pasekoje šalis netenka kvalifikuotų specialistų, kurie kokybišką aukštųjų technologijų išsilavinimą įgijo Lietuvoje, bet susiklosčius aplinkybėm, turėjo palikti gimtąją šalį.

• Iš kiekvieno pirkimo, remonto, strategijos kūrimo ar paslaugų tiekimo, visi nori atsirėžti savo dalį, o tai yra mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai…

• Lietuvoje skatinamas vienodumas, atkartojimas, plagijavimas, kas visiškai neskatina žmonių kūrybiškumo.

• Pogrindyje veikiantys žmonės, kuriems nelieka kito varianto kaip išlaikyti savo šeimą, kuria Lietuvą Lietuvoje, kurioje galioja kitokie įstatymai, kitokios akcizinių prekių kainos, kurios Lietuvą daro vienu dideliu turgumi. Tuo pačiu tokia veikla neskatina žmonių gebėjimo kurti kažką naujo, nes kiekvieną dieną reikia galvoti, kaip išlaikyti savo šeimą.

• Valdžia kovoja su kontrabanda gaudydami pavienius nusižengėlius, tačiau visiškai ignoruoja faktą, kad nelegalūs srautai „vaikšto“ ne be aukščiausių pareigūnų pagalbos… Nepamirštam, kad pas mus išorinė Šengeno siena, kuri neįveikiama…

Taigi, tokia Lietuva yra dabar ir taip asmeniškai aš ją matau. Tikrai nenoriu pamiršti gražiųjų Lietuvos miškų ir upių, tačiau ne viskas tuo paremta. Jei norime, kad mūsų šalis žydėtų, o žmonės švytėtų, neužteks vien saulės ar lietaus, reiks sutvarkyti ir aukščiau išvardintus punktus. Be jų nebus ir Lietuvos, dėl kurios kadaise kovojo mūsų protėviai…

Komentaruose kviečiu papildyti šį sąrašą…