Kovo 11-oji praėjus dviem dešimtmečiams. Ko norėčiau artimoj ateity?

(nuoroda video nematantiems)

Bežiūrėdamas transliaciją iš Katedros aikštės per LTV pagalvojau, ar lietuviai tokie pat vieningi būtų, jei neturėtų Eurikos Masytės ir jos legendarinės dainos. Na bet čia humoras, o šiame rašinėlyje norėčiau paliesti šiek tiek rimtesnę temą nei dainos ir žaidimai.

Atėjus jubiliejiniams metams, visuomet norisi apžvelgti, kas jau padaryta ir nuveikta, tačiau man svarbesnė tema yra ateitis, kurią per 10-20 metų galime šiek tiek „pasukti“.

Taigi, tos kelios temos.

Švietimas – norėčiau, kad artimoje ateityje moksleiviai būtų labiau skatinami galvoti ir mąstyti, o ne „kalti“ formules ar apibrėžimus. Norėčiau, kad mokiniai, semestro eigoj turintys neigiamus ar labai blogus pažymius jo gale turėtų 8 ar 9. Norėčiau, kad mokykloje nebūtų diegiamas perdėtas priverstinis patriotiškumas, kaip tai vadovėliuose aprašomas tiesos, kad visi, išvažiavę į užsienį iš Lietuvos, yra mandarinų skynėjai. Norėčiau, kad ne tik mokytojai progresuotų, bet ir mokymo programos būtų nors kiek priartintos prie dabartinių realijų ir tt. ir pan.  Šia tema galima vardinti dar daugiau dalykų, bet šie manau būtų pagrindiniai, ką reikėtų nuveikti artimoje ateityje.

Politika – norėčiau, kad visuomenės akiratyje esantys vieši asmenys nebūtų maži vaikai ir būtų nors kiek auksčiau nei įprastas lietuvis, norėčiau, kad parlamentarai darbo metu neatostogautų ir nemeluotų, norėčiau, jog buvęs sistemos pareigūnas o dabar ir seimo narys nesakytų, kad 13 kartų bandė patikrinti, ar veikia kortelės skaitytuvas (net liaudies išmintis byloja – 9 pamatuok, dešimtą kirpk). Norėčiau, kad TV laidose neliktų viešųjų asmenų, ypač politikų piarinių pasirodymų ir pan. Apskritai, būtų labai miela ir malonu, jog tautą atstovaujantys žmonės būtų sąžiningi ne tik sau, bet ir visuomenei. Ir aišku, naivu tikėtis, kad demokratinėj valstybėj visi politikai eitų išvien, juk net jei ir geras pozicijos siūlymas, opozicija turi sakyti, jog tai visiškas blogis, nors patys geresnio siūlymo neturi. Belieka prisiminti Seime vykusį 1990-ųjų posėdį. Tuomet 124 buvo už, 6 susilaikė.

Tuos punktus galima tęsti iki begalybės, tačiau mano manymu, jei šiuos dalykus sugebėtume praspręsti per artimiausius kelerius metus, viskas toliau eitų tik į priekį, nes nuo jų labai stipriai priklauso visa Lietuvos savijauta. Jaunimas ir vieši asmenys – du maži klausimėliai:)

Ir švęsdami trisdešimtmetį daug džiugiau galėsime eiti į visokius minėjimus, koncertus ir iškilmes, nes dabar kai visą Lietuvos nepriklausomybę suvedam į „kokia bloga valdžia“ arba „ne tokios Lietuvos norėjome“, irgi ne išeitis, nes manau daugelis žino, kad jei stengsitės vien už Lietuvą, tikrai nieko nebus, bet jei pradėsime rūpintis savo aplinka, savo rateliu ir savo bendruomene, iš to jau išeis pozityvas, tad artimiausią dešimtmetį ne Lietuvai, o lietuviams linkiu turėt teigiamus 10 metų.