Archyvas — February 2010

Sveiki gyvi PDFONTOUR naujienų skaitytojai. Kaip ir kiekvieną kartą, taip ir šį, itin džiugu su jumis visais sveikintis iš kompiuterio ekrano. Šiandien norėtume aptarti vieną temą, kuria tinklaraštininkai ne dažnai kalba, tačiau manau, daugelis apie tai yra pagalvoję.

Kaip žinoma, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tinklaraštininkai palaikydami vieną ar kitą idėją, savo interneto vartuose publikuoja idėją palaikančius reklaminius skydelius, tekstines nuorodas arba kartais netgi ir savo autorinius darbus – rašinius, pristatančius aktualią temos idėją. Tikrai neturiu nieko prieš šį formatą, o ypač prieš Lietuvoje vykusias masines tokio pobūdžio savireklamines akcijas, kaip Sveikasvaikas.lt palaikymas ar Kalėdų stebuklo sukūrimas likimo nuskriaustiems vaikams, tačiau visiškai abejoju šių metų konferencijos LOGIN savireklamine akcija, o tiksliau – jos draugiškumu. Netrukus paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo.

Jei prisimintume pagrindinę tinklaraščių populiarinimo temą, jiems reikalingos abipusės nuorodos, kurias dažniausiai savireklaminės akcijos, skirtos tinklaraštininkams, turi. Pvz. Sveikasvaikas.lt, nors ir aktyviai blogosferoje nedalyvauja, turi susikūręs spec. puslapį, kuriame publikuojami aktyvūs juos palaikančių adresų logotipai; IKI Kalėdų Stebuklas turėjo dalyvaujančių akcijoje puslapių topą su aktyviom nuorodom į dalyvaujančius tinklaraščius.

Ir nors šios aukščiau paminėtos pilietinės akcijos bei jų viešinimas kardinaliai skiriasi nuo kovo 18d. Vilniuje vyksiančios interneto konferencijos LOGIN 2010, kurioje bus kalbama apie ateitį ir praeitį, tačiau norisi paanalizuoti ir šį atvejį.

Visų pirma, į akis krenta tai, kad tinklaraštininkai noriai dedasi LOGIN skydelį, nors jo organizatoriai nesukuria atgalinių nuorodų. Prie šio punkto – dar viena pastabėlė. Tinklaraščiai įsidėdami skydelį, naudoja kad ir nedidelį, bet vis tiek savo duomenų srautą, kai tuo tarpu organizatoriai galėjo „sukabinti“ skydelius į savo serverį ir pateikti skydelių nuorodas.

Antra, praėjusiais metais dalis tinklaraštininkų gavo nemokamus pakvietimus (pagal prenumeratorių skaičių). Tai buvo lyg organizatorių padėka už renginio anonsavimą tinklaraščiuose. Šiais metais apie panašią akciją nesame girdėję, nebent pavieniai atvejai.

Trečia, ar tinklaraštininkai turėtų būti iš anksto dėkingi organizatoriams vien dėl to, kad yra organizuojamas toks renginys? Iš asmeninės patirties manau, jog ryšys turi būti abipusis.

Sekant šiais punktais nėra aišku, kodėl tinklaraštininkai (tame tarpe ir mes per du projektus) dalyvauja akcijose, kurios realiai neprisideda prie jų projektų didesnės sklaidos, o gaunama tik vienpusė nauda. Manau, jog panašiais atvejais tinklaraštininkai turėtų iš anksto nereklamuoti komercinių renginių, o sudalyvavus jame parašyti gražų atsiliepimą, kaip jam patiko / nepatiko šių metų konferencija.

Tuo pačiu, pasinaudojant proga, organizatorių norisi paprašyti, kad organizuojant panašius edukacinius renginius, jie sudarytų galimybes į renginį patekti ne tik įvairių Lietuvos įmonių marketingo atstovus, kuriems 50 Lt tikrai nesudaro jokio diskomforto, bet ir tiems, kurie dėl finansinių aplinkybių to padaryti negali, tačiau internetas jiems – neatsiejama gyvenimo dalis. O tokių žmonių šiais metais, skaitant komentarus po tinklaraštinkų įrašais – itin daug. Jaunimas kūrybingas, turi idėjų, tačiau mūsų šalis juos taip užspaudę, kad jų vienintelis pasižmonėjimas įmanomas internete.

P.S.
Šis įrašas gimė norint dar kartą visiems priminti, kas yra tinklaraštininkų bendruomenė ir kaip veikia jos ekosistema, taip pat paraginti ateities akcijų organizatorius kurti ne tik vienai pusei naudingus ryšius, bet kad jie būtų aktualūs visiems dalyvaujantiems.

Ačiū už dėmesį ir iki pasimatymo LOGIN 2010.

Ne dažnai taip būna, tačiau kartais ir Kaune yra ką veikti pilietiško. Vakar taip nutiko, jog laikinojoje sostinėje teko sudalyvauti grupės 54.898159, 23.904308 susitikime, kuris yra kaip judėjimo „Aš Lietuvai“ filialas. Kol kas ten įvyko tik keli susitikimai, kurių metu nutarta, kaip veiks šis skyrius. Kadangi teko dalyvauti gruodį vykusiose Creative Cities Kaunas kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu bandyta išsiaiškinti, ko trūksta miestui. Tada buvo sugalvota, jog miestui reikia platformos, kur open source būdu visi galėtų pilietiškai prisidėti prie miesto kultūrinio ir net tik gyvenimo kūrimo. Numatyta, jog platformos pagalba iniciatyvūs miestiečiai ne tik suburtų bendraminčių ratą idėjos įgyvendinimui, bet ir patogiai vieno mygtuko paspaudimu praneštų atitinkamoms tarnyboms apie numatomą rengti renginį. Suinteresuotos pusės elektroniniu būdu gautų automatiškai sugeneruotus pranešimus, ten pat atsakingi asmenys patvirtintų / panaikintų leidimą.

O jei kas nors norėtų dalyvauti šio projekto kūrime, parašykit mums laišką.

Toliau apie sekantį renginį, kuriame dalyvavau. Tai buvo konferencija pavadinimu PDF (kas labiausiai ten įkvėpė sudalyvaut) apie tinklaraščius audiovizualinių menų centre, kuris įsikūręs ganėtinai įdomiam „ofise“ miesto centre. Tinklaraštininkė Jovita PinkCity susirinkusiems (apie 20 žmonių) iš kurių 3 su pranešėja buvo „blogeriai“, papasakojo kas per velnias tas blogas yra. Nors viską jau apie tai žinojau, tačiau džiugu buvo tai, jog buvo žmonių, kurie po tos paskaitos galbūt pradės kurt tinklaraštį ir jie domėjosi jo kūrimo virtuve. Įdomiausias klausimas buvo – O tai kam tą blogą rašyt, jei nenori „piarinti“ savo vardo?

Pabandžiau „įkišt“ į diskusiją Facebook‘ą sakydamas, kad kai kam gali pasirodyti, kad tai naujos kartos bloginimas. Tačiau tikras tinklaraštininkas vien Facebook‘e nerašys blogo, nebent jis būtų Xmenas, o FB‘ą jis naudos kaip papildomą sklaidos priemonę pasiekti savo skaitytojus. Juk iki šiol daug žmonių taip ir nesuprato, kas yra RSS‘as arba Feedburner‘is, tačiau Facebook puslapių fanais moka tapti. Manau, kad nereikia blogeriams apsiriboti vien tik ties tinklaraščiu, jiems reikia padėti savo mintims sklisti visom įmanomom priemonėm, Facebook‘u taip pat ir tai daryt kokybiškai.

Diskusijoje kaip pavyzdys be kitų pavardžių buvo paminėtas Artūras Račas, o tiksliau jo blogo komentatoriai, kurie turi susikūrę unikalų forumą su kiekvieną dieną einančiom temom. Tie patys Fredžiai ir visi kiti iš visokių rakursų komentuoja praneštą informaciją. Berašydamas tai pagalvojau, jog labai efektyvi reklama pas Artūrą būtų. Pvz. blogo įrašas „Karas aukštoms kainoms“. Juk jei koks kitas nepopuliarus blogeris parašytų tokią žinią, ji nesulauktų jokio atsako, o pas p. Račą vis tiek būtų tų pačių asmenų 55 komentarai, kurie iš visų pusių aptartų įrašą. Aišku, komentarai galėtų daugiau antireklamos padaryt prekiam ženklui, bet kaip sakoma, net ir antireklama yra reklama, todėl media agentūros galėtų apie tai pagalvot.

Ir pabaigai noriu pasakyt, jog džiugu, kad tinklaraštininkų bendruomenėje dar vis atsiranda tokių, kurie žmonėms, dar nesusijusiems su internetiniais dienoraščiais pasakoja apie to naudą, kaip tai pradėti daryti ir pan, nors iš kitos pusės tą šviečiamąją veiklą turėtų vykdyti pvz. mokyklose, nes tinklaraščio rašymas – tam tikra pilietiškumo išraiška,  o tam mokykloje yra net specialios pamokos. Norėčiau tokioje sudalyvauti, tad jei bus galimybė, pasikvieskit mane kokią dieną į savo mokyklą, tikrai būtų įdomu sužinoti, kaip tą pilietiškumą mokykloj bando įskiepyti.

Tad tokia va tai buvo vakar diena, o šiuo „blogo“ įrašu tiesiog norėjosi parodyti, kas tas internetinis dienoraštis yra tiems žmonėms, kurie galbūt po tos paskaitos užeis ieškoti kokio atgarsio. AČIŪ visiems:)

Sveiki brangūs PDFONTOUR tinklaraščio skaitytojai ir paveiksliukų žiūrėtojai,

Pernai rašiau apie saiką ir to įrašo pabaigoje raginau atiduoti žmonėms daiktus, kurių  nebereikia. Taip jau atsitiko, kad sausį vėl apturėjau n-tajį kraustymosi procesą, tad eilinį kartą atsirado proga “turto” revizijai.  Kraunant dėžes mano žvilgsnis vis kliuvo už daiktų, kurių man tikrai seniai nereikia.  Supratau, kad mano pilnaverčiai buičiai nėra būtini visokie niekučiai. Sutinku, kad daugeliui žmonių tai yra jų prisiminimų ir nostalgijos inkarai, tačiau tiesą sakant, man tai neberūpi. Aš juk niekada nebūsiu penktokas, tai kodėl man reiktų dėl to sukti galvą. Aš neskaitau mokykloje prirašytų sąsiuvinių ir nežiūriu 100-dienio video, nevartau foto albumų, o kai noriu, sėkmingai naudojuosi savo atmintimi be papildomų atributų priverčiančių šoliuoti dešimtmečiais atgal.

Taip besikapstydamas po savo “nesąmonių muziejų” nutariau atsikratyti balasto. Šį kartą pakankamai kardinaliai ištaškysiu ko nenaudoju ilgiau nei pusmetį. Tas sąrašas jau pradėjo gąsdinti, bet čia tik vargšelio stereotipo paskutiniai bandymai mane įtikinti, kad aš turiu ir toliau kaupti bagažą.

Žinau, kad yra ir daugiau žmonių, kurie turi visokių nereikalingų daiktų, bet jiems trūksta motyvacijos jų atsikratyti. Tad ilgai nelaukęs pasinaudojau Facebook’o platforma ir “sumeistravau” KONTEINERĮ. Jame talpinsiu visų atsikratomų daiktų foto ir galbūt kas pamatęs jam patikusį egzempliorių galės jį pasiimti. Kadangi Facebook tinklas yra vieša erdvė, tad ir KONTEINERIU gali naudotis visi kam tai pasirodys funkcionalu ir praktiška.

Gal tai padės perkelt nereikalingus daiktus į naujus namus, kur jie turės savo paskirtį.  Tiesa, tai nekomercinis projektas ir pinigų prašymas už daiktus nėra skatinamas ar palaikomas.

Tai tiek šiam kartui.