Archyvas — September 2009

Sveiki gyvi PDFONTOUR tinklaraščio skaitytojai. Kadangi įtariu, kad tarp 115-os mūsų blogą prenumeruojančių ir tikriausiai skaitančių žmonių yra daug tokių, kurie karts nuo karto sugalvoja kokią netradicinę idėją, kurią būtų galima pritaikyti mūsų šalyje, o gal net ir pasaulyje. Tačiau dažnai mūsų idėjos taip ir lieka idėjomis, nes jų įgyvendinimui dažnai neužtenka vien tik gražaus teksto, pinigų, galios, valios ar jėgos.

Todėl šiandien, šiuo trumpu įrašu noriu jūsų paprašyti pasidalinti savo mintimis, ką darote su naujomis sugalvotomis idėjomis, kurių negalite pritaikyti nei savo kasdieniame gyvenime, nei versle? Gal turite kokį idėjų stalčiuką? O gal jas kažkam pardavinėjate?

Pasidalinkite savo išgyvenimais ir tikiuosi, padėsite ne tik mums, bet ir kitiems, kurie dar nežino, kaip produktyviai panaudoti galvoj gimstančius naujus dalykus, nes mano galva, tik visiškai naujos idėjos ir konceptai gali pakeisti sulūžusias sistemas, kurias reikia ne lopyti, o griauti ir statyti naujas.

Gražaus savaitgalio!

Sveiki gyvi, tikiuosi labai stipriai nešvenčiat, nes visos šventės dar tik prieš akis.

O mano akies dėmesį šį vakarą, iškart po LIETUVA – ISPANIJA rungtynių patraukė savas FACEBOOK naujienų srautas, į kurį „sukrenta“ visi draugų ir PAGES fanų puslapių pasisakymai realiu laiku. Dar nepasibaigus rungtynėms (likus 1min. iki pabaigos), keli draugai jau buvo paskelbę naujieną apie lietuvių rinktinės pergalę. Sveikinam draugus – nugalėtojus ir karūnuojam juos FACEBOOK operatyviaisiais, ir toliau skubam prie PAGES tipo puslapių.

Iš mano prenumeruojamų fanų puslapių, kurių yra 166, pirmieji naujieną apie pergalę paskelbė klubas SIENA. Atrodytų, prie ko čia jis, o iš tikrųjų, tai kone vienintelė vieta Kauno centre, kur galima dideliame ekrane žiūrėti krepšinį.

Bendram kontekste, Lietuvos krepšinio FACEBOOK fanų puslapis, kurio partneriai yra krepsinis.net ir basketnews.lt, taip pat labai operatyviai publikuoja svarbiausias naujienas, aišku, didelę įtaką, o gal net ir visą, jų operatyvumui daro portalai-partneriai, nuo kurių ir priklauso, ant kiek greitai naujiena atsiranda jų portale, o po to iškart ir FACEBOOKe. Žiūrint iš šalies, krepsinis.net tikrai šaunuoliai, kad taip operatyviai sugeba perduoti informaciją vartotojams. Pliusas jiems.

O visiems kitiems, dirbantiems su social media ir visokiais Feisbukais ir Tviteriais, šio penktadienio proga noriu palinkėti kuo daugiau operatyvumo ir nuoširdumo bendraujant su savo vartotojais per interneto “triūbą”.

Gražaus penktadienio ir pirmojo rudens savaitgalio!

Sveiki PDFONTOUR blogo skaitytojai.

Šiandien, rugsėjo 1-osios dieną, kai visi mokslo šviesos siekiantys jaunuoliai ir jaunuolės sako, kad mokslas mūsų visų šviesa, mūsų tinklaraštyje noriu jums pristatyti vieno mūsų draugo  surinktos informacijos dalį, kurią jis atidavė ne į kokį laikraštį ar naujienų portalą,  o mums, nes jo asmenine nuomone, tam tikrai informacijai kartais netinka paprastas naujienų formatas, kuriuo šabloniškai pateikinėjama informacija apie visas gyvenimo naujienas. Ačiū mūsų draugui ir nuolatinam blogo skaitytojui, jog pasitiki mumis, o mes pasistengsime, kad su šia istorija susiję įvykiai ir faktai būtų išvaizduojami be šalutinio iškraipymo, taip pat šaltinio pageidavimu, neskelbsime nei įstaigų, nei atsakingų asmenų pavardžių, tačiau jei kam nors prireiks detalesnės informacijos, ją būtinai pateiksime asmeniškai.

Apie pačią istoriją.

Mūsų kolega, kuris jau apie dešimtmetį studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, šiam birželiui parengė magistrinį darbą, kuriame netradiciškai pažvelgė į Lietuvos kultūros centrų veiklą, atliko tyrimus, analizes bei pateikė savo išvadas ir siūlymus, tačiau jo darbas  nesulaukė teigiamo įvertinimo.
Keista ir tai, kad recenzentas ir darbo vadovas pateikė visiškai skirtingus darbo vertinimus, ir dar, recenzento vertinime (jei jį taip galima pavadinti), didelę teksto dalį sudaro cituojamas nukopijuotas  įstatymo pavadinimas, kuriuo remiantis teigiama, kad darbas nevertintinas, nes darbe analizuojami savivaldybių kultūros centrai vadinami valstybiniais.

Tiesą sakant, pati darbo recenzija pribloškė ir mane, kurioje bent jau aš asmeniškai įžvelgiu mokslinio, metodinio požiūrio ignoravimą ten kur jis nepatogus, pilietinės visuomenės gniuždymą ir pan.

Norisi pažymėti, jog recenzentas neturi mokslinio laipsnio, tik profesinę patirtį, o pats darbo vadovas – profesorius.

Darbo vadovas, kuris prižiūrėjo darbo kūrimo procesą, įžvelgė visai kitokius ir gilesnius dalykus nei recenzentas, tačiau mano akimis žiūrint,  tai anaiptol ne vienintelis nutikimas Lietuvoje, kai tarpusavy nesusišneka atskiri vertintojai.  Panašių istorijų galima prisiklausyti iki soties, kai vienos ar kitos moksleivių interpretacijos tekstas atskirų vertintojų būna įvertinamas itin skirtingai, nepripažįstama nevadovėlinė tiesa.

Taip pat kalbant ne tik apie šią konkrečią situaciją, jaučiasi, jog Lietuvoje vis dar išpažįstamas beždžioniavimas, kai kitokių minčių šalininkai yra tiesiog eliminuojami iš sistemos.

Tad mielieji, apie kokią kūrybinę ir pilietinę visuomenę mes čia vis kalbame, jei net magistriniuose darbuose nepripažįstam kitos nuomonės, su kuria mums ne pakeliui?

Ir jau pačiai pabaigai norisi pridurti,  kad vistiek, kad ir kiek mes begniuždytume pilietinę visuomenę, kuri turi kitokią nuomonę nei valdžia, ji norės rėkti vis garsiau, o garsesnis rėkimas prie konstruktyvumo tikrai neprisidės, tad gerbkime net ir mus peikiančias nuomones ir priimkime jas kaip iššūkius, kuriuos įveikę sustiprinsime ne tik save, bet ir pačią Valstybę!

P.S.
Norintiems su istorija susipažinti labiau, kviečiame peržiūrėti magistrinio darbo skirtingus vertinimus, kuriuos sudėjome į vieną PDF‘ą.

P.P.S.
Magistrinio darbo autoriaus žodis

Darbas parašytas vadovaujantis visais metodiniais reikalavimais ir buvo dirbta tikrai nuoširdžiai, o darbo recenzavimo ir gynimo vertinimo procesas vyko akivaizdžiai siekiant užkirsti kelią darbui išvysti dienos šviesą, kilo noras apeliuoti. Pati mokymo institucija tuo klausimu nepateikė jokių pasiūlymų. Pačiam pasiteiravus apie galimybę apeliuoti buvo atsakyta, kad vadovaujantis LR švietimo įstatymu institucija veiklos nuostatuose apeliavimo komisijos sudarymo nenumačiusi. Apie apeliavimo galimybes pasiteiravus LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo atsakyta, kad mokymo institucija privalo sudaryti apeliacinę komisiją. Tačiau koks gali būti tos pačios institucijos, kuri ką tik įvertino darbą neigiamai, komisijos atsakymas. Paklausus, kokia yra viršesnė institucija, atsakymas buvo, kad tokios institucijos nėra, todėl dalį medžiagos, susijusios su magistrinio darbo gynimo procesu nutariau paviešinti bičiulių tinklaraštyje, kurie gvildena įv.temas, kad ateities kartos perskaitę, nepakliūtų į panašias situacijas. Pagarbiai.