Kur dedate sugalvotas idėjas?
Sveiki gyvi PDFONTOUR tinklaraščio skaitytojai. Kadangi įtariu, kad tarp 115-os mūsų blogą prenumeruojančių ir tikriausiai skaitančių žmonių yra daug tokių, kurie karts nuo karto sugalvoja kokią netradicinę idėją, kurią būtų galima pritaikyti mūsų šalyje, o gal net ir pasaulyje. Tačiau dažnai mūsų idėjos taip ir lieka idėjomis, nes jų įgyvendinimui dažnai neužtenka vien tik gražaus teksto, pinigų, galios, valios ar jėgos.
Todėl šiandien, šiuo trumpu įrašu noriu jūsų paprašyti pasidalinti savo mintimis, ką darote su naujomis sugalvotomis idėjomis, kurių negalite pritaikyti nei savo kasdieniame gyvenime, nei versle? Gal turite kokį idėjų stalčiuką? O gal jas kažkam pardavinėjate?
Pasidalinkite savo išgyvenimais ir tikiuosi, padėsite ne tik mums, bet ir kitiems, kurie dar nežino, kaip produktyviai panaudoti galvoj gimstančius naujus dalykus, nes mano galva, tik visiškai naujos idėjos ir konceptai gali pakeisti sulūžusias sistemas, kurias reikia ne lopyti, o griauti ir statyti naujas.
Gražaus savaitgalio!
12 Komentarų
Aš savo įdėjas laikau galvoj. Įgyvendinu visas po vieną. Nuo mažiausiai išteklių reikalaujančių, iki daugiausiai. Gavus atitinkamas pajamas iš paprasčiausios įdėjos, kurios viršija investicijas, einu prie kitos įdėjos. Toks mano planas. :)
Kažkaip draugė sakė užsirašinėti ir gal kada gyvenime prireiks. Arba tiesiog tai tikslai kuriuos turiu šiame gyvenime pasiekti. Kad nepamirščiau po to ko nors :) Bet dar nepradėjau užsirašinėti, vis dar kaupiu galvelėje :)
kažkaip man atrodo, kad žmonės Lietuvoj bijo apie idėjas kalbėt…
Nju taip – ne duok Dieve, dar kas pasinaudos išgirsta idėja :) tai manau dėl to ir bijo.
Nežinau, galbūt neaiškiai buvo suformuluotas klausimas ar kažkaip, tačiau ten buvo parašyta “kurių negalite pritaikyti nei savo kasdieniame gyvenime, nei versle?”
Tai kam slėpti tokią idėją, kurios savam gyvenime vistiek nepritaikysi?
Niekada nesakyk niekada ir nežinai, kaip gyvenimas pasisuks. Bet šiaip tai aš tau pritariu. Kam slėpti.. O gal tiesiog nebėra idėjiškai gyvenančių ir per daug jų turinčių žmonių? O gal tiesiog visi per daug užsiėmę savo darbais, nei dalintis nepanaudosiančiomis idėjomis su kitais? Manau, kad čia atsakymo nelabai rasime..
Juokingiausia tai, kad didysis susireikšminimas ir gėrėjimasis savimi įtikina, kad bet kokia į galvą šovusi idėja yra “verta milijono”. Pinigai padarė didžiulę atskirtį vieno žmogaus nuo kito. Kiekviename matomas konkurentas, oponentas, priešas ir pan.
Draugaukime, nekenkime vieni kitiems ir gyvenimas taps paprastesnis.
P.S Gal kas galite parašyti kokiu žodžiu galėčiau pakeisti žodį “nekenkti”, kad neliktų prieš jį “ne”, bet nepasikeistų sąvoka?
margariux, su tavo mintimi “O gal tiesiog nebėra idėjiškai gyvenančių ir per daug jų turinčių žmonių?” negaliu sutikti, nes kiekvieną dieną sutinkami nauji ir seni pažįstami ir draugai byloja visai ką kitą…
Vadinasi pas mane kontingentas darbe kitas, nors ir per dieną praeina minimum po 12 – 15 naujų veidų.. O jų pagrindinis tikslas – išgyventi. Nežinau, gal moksleiviai, studentai, tie kurie kažkaip kitaip žiūri į gyvenimą turi tų idėjų ir jomis gyvena. Tik suprask teisingai, aš ir turiu ir jas žadu įgyvendinti ;) bet visumoj didesnė masė žmonių manau gyvena iš inercijos, o ne iš idėjos (aišku gal mes jau krypstam nuo įrašo idėjos)
[...] Jūsų galva tiesiog sprogsta nuo genialių idėjų? Tai, ką darote? Kur jas dedate?:)) [...]
Aš asmeniškai pastebėjau, kad kai kurios mano sugalvotos idėjos anksčiau ar vėliau yra įgyvendinamos. Žinoma gali būti, kad ne aš vienas pasigaunu kokią įdėją stebėdamas aplinką. Taigi negaliu teigti, kad tas idėjas kažkas iš manęs pavogė. Tuo pačiu nejaučiu nuoskaudos, kad kažkas vystydamas idėją gauna naudą. Matyt esu jau toks, kad neįgyvendinamų idėjų neslepiu, kažkur stalčiuke, nes jos irgi turi savotišką galiojimo terminą. Dažniausiai viskuo pasidalinu su draugais, jie iškritikuoja, papildo, pasvajojam ir taip ir lieka neišsipildžiusios svajonės. Beje tai yra ne tik idėjos susijusios su litine nauda.
Manau, kad vien tik idėjos generatorius negali minties paversti kūnu, o tie kurie turi galimybes dažniausiai galvoja labai egoistiškai ir kažkaip uždusina motyvaciją plėtoti savo vizijas toliau.
Turiu mintį, kad visos idėjos yra bendrame informaciniame lauke, prie kurio prisijungti gali visi norintys ir gebantys. Tuo pat metu, viena ir ta pati mintis gali aplankyti skirtingose pasaulio vietose gyvenančius žmones. Vėliau tik klausimas kuris mažiau tingi ir pradeda ją įgyvendinti.
Teisingai Asarai darai kad daliniesi su draugais mintimis. Juk tai pagrindinis visatos dėsnis – dalintis. Gaila kad komercija ir konkuravimas ištrynė šį reiškinį iš daugelio žmonių vertybių skalės.
Rašyti komentarą