Kodėl mes nenaudojame TWITTER interneto tarnybos arba kiekvienam savo

Labas visiems,

jau kelintą kartą pastebiu, kad žmonės, kurie naudoja Twitter paslaugą tekstams „Aš jau suvalgiau 1 cepeliną iš 2” arba „Aš dabar einu Palangos Basanavičiaus gatve ir visos seksualios panos žiūri į mane“ siekia ne ko kito, o asmeninio piaro, kurį sąlyginai galima pateisinti dėl Lietuvos tam tikros žiniasklaidos rodomų pavyzdžių, kad nereikia būti genijumi ar prometėjumi ir turėti kažkokią įdomią žinią, kad sulauktum visuomenės dėmesio. Juk kartais užtenka parodyti tik pirštą. O turint Twitter‘į, realiuoju laiku rodant pirštą, su kita ranka galima parašyti visų taip laukiamą pranešimą apie save „Aš parodžiau pirštą“.

Toks mano manymas ypač sustiprėjo po kasmetinės „Blogout 2009“ konferencijos, kurioje viena dalyvių pasiūlyta inovatyvi idėja buvo „mikroblogų sujungimas“. Nežinantiems kas tai, galiu pasakyti, jog Twitter pagrindu yra prisiveisę visas tuntas analogiškų internetinių tarnybų, kurios atlieka pagrindinę Twitter funkciją  – visiems savo prenumeratoriams pranešti, ką dabar veiki.

Kalbant apie šią konkrečią idėją, mano manymu, tam jau yra sukurta pakankamai sprendimų, o jungti Blakę, Vibe ir Twitter‘į man atrodo, nėra pakankamai argumentų, vis gi, visos šios LT tarnybos yra tik mūsų aptariamos Twitter fufliakai su menkom papildomom funkcijom, kurias realiai pajėgus atlikti ir Twitter, o kiekvienos iš šių atskirų sistemų vartotojai yra tik tų kompanijų draugų draugai ir šiaip keli susidomėję vartotojai iš gatvės.

Tačiau mes jau truputį nukrypom nuo esmės,o dabar apie tai, kodėl mes nenaudojame Twitter:

Nereikalingų/nesusijusių žmonių sekimas
Daugelis mikroblogų vartotojų sekėjų Lietuvoje yra draugai, draugų draugai, blogų skaitytojai ir pan., Lietuvoje twitteriauja daugeliu atveju tie, kas rašo blogus ir Twitter naudoja kaip papildomą priemonę tinklaraščių įrašų papildomam populiarinimui, o vienas kitą seka ne tik dėl to, kad nori iš to srauto gaut info, bet todėl, kad tipo „aš tave palaikau“.

Aš nesinaudoju Twitter‘iu, todėl negaunu papildomo informacijos srauto iš pašalinių žmonių. Jei bus kažkas tokio, apie ką man tikrai reikės sužinoti, manau, informacijos pranešėjas labai ant manęs nesupyks, kad per Twitterį su manim nesusisieks, ir kad jam teks pasinaudoti labiau žemiškesnėmis susisiekimo priemonėmis, pvz. laidiniu el. paštu, telefonu ar FACEBOOKo privačiomis žinutėmis, norint pranešt man labai rūpimą žinią.

Jei kalbėsim apie lietuviškąją blogosferą, tai ir blogų visų 400 neskaitom, o tik kokius 10-15.

Jei kalbėsim apie kontaktus mano mobiliako užrašų knygelėje, tai realiai tik su keliais procentais palaikau kontaktą. O kas būtų, jei mano visa užrašų knygelė „onlainiškai“ matytų dar ir mano piarinius postus Twitteryje?

Privatumas
Kodėl niekada nekalbame apie privatumą? Atrodo, kai kam viešai publikuoti savo asmeninio gyvenimo kiekvieną detalę ar pabezdėjimą net nepagalvojus apie tai , jau norma tapo, tačiau dar nedaug kas pagalvoja, kad galbūt tokia naujiena nedomina nei vieno, arba geriausiu atveju tik kokius 2 skaitytojus iš 100.

Tai kas tinka Amerikai, nebūtinai tinka Lietuvoje
Dar tik pasirodžius Twitter‘iui, Amerikoj visi „sėdo“ ant jo. Investuotojai pirko, pardavė, vėl pirko, vėliau sakė, kad investuojam, nors dar nežinome, kaip atsiimsim už tai pinigus. Po kurio laiko lietuviai, tokio vieno blogerio Karolio Pociaus propaguojami, po truputį lindo į čiulbesyną ir pradėjo rašyti savo sms‘ines mintis.  Vėliau tai pamatę apsukrūs LT verslininkai įjungė keletą lietuviškų panašaus profilio tarnybų.

Tačiau turbūt, kadangi visi žiūrėjo tik į technologinius Twitter aspektus, nieks nepagalvojo apie tai, kad galbūt lietuviai nėra tokie patys atvirai bendraujantys ir besidalinantys savo mintimis kaip amerikonai, kad mūsų technologinė pažanga daug mažesnė ir kad mūsų gyventojų skaičius net nežinau kiek kartų mažesnis.

Neseniai teko girdėti, kad Amerikoje į Twitter atėjus žinomiems asmenims ir apie tai nuvilnijus informacijai, vienomis savaitėmis šios internetinės paslaugos populiarumas pakildavo ~10%. Dar reikia pasakyti, kad Amerikoje net ir CNN, rengdama live reportažą iš Micheal Jackson atminimo renginio, pasakoja apie tai, ką amerikonai Twitteryje rašo apie POP legendą. O ar jūs kada nors Lietuvoje girdėjote, kad per žinias pasakytų, kad žiūrovas apie įvykį visus informavo per Blakę? Aš tiesą sakant net nesu girdėjęs, kad per žinias ar spaudą Lietuvoje, kas nors būtų išspausdinęs oficialią konkretaus blogerio nuomonę,  o tai jau daug pasako.

Manau tai rodo, jog tai POP paslauga, o prie šio aspekto dar prirašysiu, kad POP useriams reikia POP turinio, tuo tarpu Lietuvoje, mano nuomone, nėra nei vieno Twitter srauto su kokybišku POP turiniu, o norintiems toliau proteguoti šį formatą, žemiau pateiksiu 8 mano sugalvotus Twitter pritaikymo būdus, kurie visi pasižymi vienu aspektu – yra sugalvotos konkretūs pasiūlymai, kas per turinys galėtų būt publikuojamas, kad sudomintų vartotoją arba kitu atveju, pakeistų archajišką informacijos pateikimo būdą į šiuolaikinį.

8 visuomeniniai Twitter pritaikymo būdai Lietuvoje, kurie priverstų eiti ten

Twitter galėtų naudoti policijos ekipažai, kurie atvykę į konkrečią vietą patruliuoti, nusiųstų pranešimą per savo raciją į tarkim, www.twitter.com/vilniauseismas “Gerb. vairuotojai, šiuo metu mes jus šaudome Geležinio Vilko gavėje ties Ateities pl. Būkite atsargūs!

Visi nuteistieji, kurie ankščiau išeina iš įkalinimo įstaigos, gauna telefoną su Twitter funkcija. Nuo 21h Twitter visada turi būti ryšio zonoj, jei nebus, klientas pats sugrįš:) Per twitter ankščiau laiko išėjęs asmuo galės bendrauti su savo įgaliotiniu.

Lietuvos meteorologai galėtų skelbti operatyvią informaciją, susijusią su orais, prieš savaitgalius – konkrečias prognozes visam savaitgaliui ir pan.

Ūkininkai, atvykę į konkrečią vietą prekiauti pienu ar daržovėmis, iškart apie tai praneša savo Twitter‘yje.

Žmogus, susidūręs su korupcija Lietuvoje, iškart apie tai parašo savo Twitter‘yje su žodžiu “korupcija”, tada atitinkamos institucijos, gavusios šį pranešimą eina reaguoti.

Ligoniai, kurie gydosi ambulatoriškai ir jiems reikalinga tam tikra gydytojo priežiūra, savo kasdienius termometrų rodmenis ir kitą su sveikata susijusią informaciją persiunčia Twitter‘iu savo gydytojui.

Kiekvienas LT veikiantis turizmo informacinis centras susikuria po atskirą Twitter‘į, per kurį skelbia visą aktualią informaciją ir nuorodas interesantams, atsako į klausimus.

Radijo stoties klausytojai pateikia realtime klausimus Twitter platformos pagalba laidos svečiams.

Sugalvodamas ir aprašydamas šias mini Twitter‘io veikimo schemas dalinai noriu pateisinti paslaugą, kuriai tiesioginio pritaikymo kol kas savo gyvenime ar PDFONTOUR veikloje nesuradau, tačiau tuo pačiu manau, kad kiti žmonės tikrai ras kaip įdomiai ir funkcionaliai išnaudoti kiekvieną naują interneto tarnybą, kad ir kur ji gimtų ar būtų nuplagijuota.

Taip pat labai abejoju dėl lietuviškosios TWITTER auditorijos, kuri, mano subjektyviais vertinimais yra viso labo 1000 vartotojų. Pvz. į mūsų propaguojamą FACEBOOK per parą iš Lietuvos prisijungia apie 2000-4000 naujų vartotojų.

Dar norisi pažymėti, kad TWITTER galima naudoti ir kaip operatyvią ir funkcionalią priemonę informacijai gauti. Apie tai pas Artūrą Račą!:) BLOGe komentarų diskusijoje užsiminė Rokas Arbušis, rašydamas: „pvz., vakar prasidėjusias buriavimo varžybas Transat650 kone gyvai stebiu — pranešimai iš jachtų į TWITTER eina greičiau, nei el.paštu ar RSS srautu“.

Ir paskutinis dalykas, apie kurį norėčiau užsiminti šiame ilgame rašinėlyje, tai publikuojamos informacijos unikalumas. Tai pakankamai svarbi problema, nes Lietuvoje neturime didelių srautų informacijos, tad ją FACEBOOKe, TWITTERyje ir savo puslapyje skelbiame analogišką, be jokio unikalumo, tačiau jei visus kanalus išnaudojame kaip unikalius informacijos šaltinius, kurie nesikerta ir nedubliuoja vieni kitų, tada taip, jokių problemų, bet su tuo, kaip ir su kiekvienu dalyku reikia dirbti.

Tačiau ne tarnybose esmė. Esmė visuose mūsyse, kaip sakė vienas iš mūsų vedlių, ir tame, kad kurtume kuo kokybiškesnį turinį, kad vieni su kitais bendrautume daugiau gyvai, kad išeitume į mišką ir paklausytume, kaip tikri paukščiai čiulba, o ne kažkokie modifikuoti Amerikos mums primesti Twitter‘iai:)

Tad gerų darbo pojūčių socialiniuose tinkluose ir kuo daugiau čiulbėkite gyvai!