Tinklaraščių akcijoje „Baltijos kelio“ 20-čiui paminėti dalyvauja ne tik blogeriai!
Sveiki gyvi PDFONTOUR tinklaraščio skaitytojai. Jei gerai perskaitėte antraštę ir žinote, kaip vangiai vyksta mūsų paskelbta akcija, kuria siekiame skatinti prisiminimus apie gražius ir Lietuvai labai svarbius įvykius, kurie įvyko ne taip ir seniai, suprantate, kad antraštė šiek tiek melaginga, nes tai yra antrasis įrašas šioje akcijoje (pirmąjį parašiau aš:) ).
Tikiuosi, jums patiks.
Rašinys Baltijos kelio dvidešimtmečiui paminėti
parašė Birutė Davidonytė
Kas man atsakys į klausimą, kodėl vieną dieną prieš dvidešimtmetį žmonės ramiai gyvenę savo namuose, dirbdami eilinius darbus, vaikščiodami parke, palydėdami saulėlydžius, važinėdamiesi dviračiu, žiūrėdami į žvaigždes, sapnuodami, įkvėpdami gurkšnį tyro oro, ar tiesiog mąstydami apie laisvę nusprendė viską mesti į šalį ir važiuoti, it akis išdegus, į sutartą vietą, griebti kito žmogaus ranką ir tvirtai sudėjus kojas ant žemės bei iš visos gerklės dainuojant patriotines dainas stovėti šalikelėje? Trijų Baltijos šalių gyventojų sudaryta grandinė tai ne tik precendento neturintis istorinis įvykis, žmogus laikantis kito žmogaus ranką susijungė su tūkstančiais žmonių neišskiriamais meilės, vilties, tikėjimo, drąsos, užuojautos ir svarbiausia bendro kelio saitais. Tą dieną tūkstančiai širdžių plakė vienu rimtu ir tūkstančiai akių degė viena šviesą ir visai ne todėl, kad jie turėjo viltį, todėl, kad jie jautė ta pačią viltį ir iš šalia stovinčio žmogaus. Dabar daug kas sako, kad Baltijos kelio niekas negalėtų pakartot, kad žmonės tapo abejingi, apatiški ir nusivylę. Aš manau, jog tai netiesa. Norit pakartot Baltijos kelią? Tuomet paimkite savo draugą, bičiulį, šeimos narį ar tiesiog gerą žmogų už rankos ir pajausit, tai ką žmonės jautė stovėdami ten. Paimkite už rankos kitą žmogų ir išgirsite, kad jūsų širdys pamažu pradeda plakti kartu. Baltijos kelias nebuvo vien kelias į laisvę, tai buvo kelias, kuris padėjo mums suprast, kad mes vienas kitam esame geriausi draugai ir ištikimiausia šeima.
P.S.
Tai BLOGo įrašas, kuris dalyvauja pilietinėje tinklaraščių akcijoje „Baltijos kelio“ dvidešimtmečiui paminėti.
3 Komentarų
Aš kapituliuoju. :) Iš tikrųjų Birutė parašė tai, ką pats ketinau. Tai, kad neabejoju antru Baltijos keliu, jei tik aplinkybės vėl panašiai susiklostytų. Žmonės netapo blogesni. Bet kyla kitas klausimas – ar įmanoma bent dalis tos mobilizuotos vienybės ir darbo bendram tikslui be aiškios išorinės grėsmės?
Graži akcija. Gaila, kad kažkaip kukliai tautiečiai dalyvaut veržiasi… Reikia manyt, paskutinę dieną užgrius lavina rašinių. Kaip kad su visais rašto darbais būna. Saviškį tikiuosi ryt pribaigt ir pateikt jūsų teismui :)
vienastoks, ačiū tau už didelį palaikymą, nes paskaityti apie šią akciją per tavąjį blogą jau atėjo 181 skaitytojas, kuris susidomėjo pas tave esančiu reklaminiu akcijos skydeliu.
Jei dar apie statistiką, susijusią su šia akcija, 787 žmonės jau perskaitė apie tai mūsų bloge.
varpininke, laukiam tavo rašinėlio labai, kaip ir visų kitų, kurie kaip minėjai, gali būti persekiojami paskutinės nakties sindromo (ach priminei įv. individualių namų darbų darymą univere ar referatų rašymą:). Prisipažinsiu, blogą lengviau rašyt nei univere mokytis ir plius, blogiausia kas gali nutikti, tave gali viešai pasmerkt. Nelinkiu to niekam:)
Rašyti komentarą