Kodėl lietuviai, vykdydami komunikaciją su vartotojais internete, dar dažnai rodo savo ADMIN galias ir trina jiems neįtinkančius komentarus

Sveiki gyvi lietingosios šalies gyventojai…

Šį kartą, iš pačio sekmadienio, PDFONTOUR tinklaraštyje noriu paliesti man pačiam, o galbūt ir jums įdomią temą, su kuria vos ne kasdien tenka susidurti lietuviškoje interneto erdvėje.

Mums dažnai visi sako, kad gyvename demokratinėje Valstybėje, kur kiekvienas pilietis turi savo nuomonę ir ją gali laisvai reikšti. Taip kalba teisės aktai, tam tikri pareigūnai, Europos parlamentas ir visi kiti, kam nesvetima ši tema. Tačiau kartais aktai ir žodžiai tik ir lieka jais, nes dar dažnai mūsų jaunoje „demokratijos kalvėje“ ta laisvė yra sukaustyta kitais užraktais, nes leidimą seka draudimas. Šiandien šiame įraše nekalbėsiu, kaip demokratiją slopina valdžia, tačiau norėčiau apžvelgti savo pastebėjimus, kaip žodžio laisvę mūsų viešosiose interneto erdvėse žaboja atskiros grupės ar konkretūs projektai, iš kurių standartinių situacijų galima daryti tam tikras prielaidas.

Naujienų portalai
Tradiciniai naujienų portalai Lietuvoje ganėtinai gerai tvarkosi su komentatoriais. Jau yra atvejų, kai už rasistinius komentarus buvo nuteisti konkretūs asmenys. Portalai stengiasi prižiūrėti komentarus kiek galima, yra įsidiegę antireklamos bei keiksmažodžių filtrus ir pan. Žinių portaluose nėra tradicijos trinti neįtinkančių komentarų, ten juos nustelbia kiti komentarai, kurių srautas kartais milžiniškas.

Tačiau Lietuvoje veikia tikrai daugiau nei šimtas įv. specializuotų portalų-puslapių, kur publikuojama tik tam tikro pobūdžio informacija ir ten į lankytojų išsakomą nuomonę dažnais atvejais, jei komentaras neįtinka išsakomam tekstui ar prieštarauja publikuotame reklaminiame tekste išsakytoms mintims, be jokių skrupulų naikinamas DELETE mygtuku.

Šios taisyklės negalima taikyti išskirtinai visiems specializuotiems portalams ar duomenų bazėms, tačiau tam tikri faktai leidžia taip galvoti.

Tinklaraščiai/blogai
Dažnai teigiama, jog per blogus galima vykdyti komunikaciją, kuri leidžia verslui būti „socialiai marketingiškiems“, t.y. nuolat gerinti santykius su esamais klientais ir kurti papildomą nematerialią vertę. Lietuvoje turime gražių to pavyzdžių, pvz. Coffe-Inn‘as, kuris nepaisant kelių tendencingai nusiteikusių interneto komentatorių, sugeba parodyti, kad jiems viešai prieštaraujantys „žaidžia“ ne su esminėmis jų blogosiomis savybėmis ir kad be tų kelių neesminių minusų, apie kuriuos galima sukurti ne vieną internetinį titirambą, jie turi daugiau pliusų, kurie tuos minusus tiesiog kompensuoja. Kaip matematikoj kokioj:)

Taip pat Lietuvoje gražu žiūrėti, kaip įvairiuose tinklaraščiuose žmonės, kurie yra ganėtinai kompetetingi, konsultuoja ir padeda savo skaitytojams išspręsti vieną ar kitą problemą, nors tas blogas jų nei verslas, nei didelis finansinis šaltinis. Matyt, jiems tiesiog patinka būti eteryje ir padėti tiems, kuriems gali. Tai ir Marketer.lt, kuris lyg internetinės rinkodaros neformalusis kiekvieno ryto univeras Gmaile, ir Nežinau.lt, kuris neleidžia atitrūkti nuo technologinių naujienų, taip pat paminėsiu ir Račą, kuris, skleisdamas savo tendencingą nuomonę politinio gyvenimo klausimais neleidžia visiškai atsisakyti informacijos apie Lietuvos politinį gyvenimą. O aš jau galvojau, kad taip nutiks, kai pradėjau neskaityti tradicinės žiniasklaidos naujienų. Šiuose mano išvardintuose tinklaraščiuose niekada nesusiduriau su komentarų trynimo problema, kaip tik manau, kad šiuose ir kituose, čia neišvardintuose bloguose galima laisvai reikšti savo mintis ir būt ramiam, kad jos nebus ištrintos, kad ir kaip prieštarautų išsakomoms autoriaus mintims.

Tačiau praėjusią savaitę viename lietuviškame bloge pasijutau kaip koks pradinukas, po pusdienio atėjęs patikrinti, ar nieks neatsakė į mano išsakytą mintį komentaruose. Tada iškart suuodžiau: bloginu jau beveik pusantrų metų, tačiau pirmą kartą mano komentaras, kuriame buvo išdėstyti faktai, šiek tiek prieštaraujantys autoriaus nuomonei, buvo tiesiog pratrintas. Liūdniausia ne dėl to, kad parašytos nuomonės tenai jau nebėra, bet tai, kad tam blogo autoriui-adminui, perskaityti ir ištrinti manąjį komentarą užtruko tris minutes, o man jį parašyti 23. Juk daugeliu atveju, ne tik dėl blogo autoriaus atsakinėji į dominančią temą, bet daugiausiai dėl kitų skaitytojų, kad jie pamatytų ir kitokią nuomonę aprašoma tema.

Tikiuosi, jog su tokiais atvejais artimiausius pusantrų metų susidurti neteks lietuviškojoje blogosferoje.

Socialiniai tinklai (Facebook)
Lietuvoje FACEBOOK vartotojų skaičiui artėjant prie 200 tūkst., daugėja ir verslo subjektų, organizacijų, susivienijimų atskirų kanalų šiame tinkle. Kaip žinia, socialiniai tinklai sukurti taip, kad jų naudotojai galėtų komentuoti, išsakyti savo mintis apie publikuojamą turinį, pristatomus produktus ir pan, tikriausiai tam jie ir sukurti, kad virtualiam pasauly būtų kažkoks savotiškas  draugiškumas ir pilietiškumas.

Tačiau gražiai aprašyti, nufotografuoti kažkokį produktą, įsidėti jį į puslapį bei paskelbti nuorodą Veidaknygėj – tai dar nereiškia įvykdytą komunikaciją. Vis dažniau ir garsiau vartotojai išsako savo kontraargumentus apie reklamuojamą prekę/paslaugą, atsiranda ja nusivylusių iš praeities, kas daugelio manymu, kuria neigiamą įvaizdį reklamuojamai prekei. Todėl dažnai labai greitai atsiranda nepasverti ADMIN veiksmai, kurie iššaukia neįtinkančių komentarų trynimą. Nenoriu moralizuoti tų, kurie taip elgiasi, tiesiog noriu paminėti kelis punktus, kas šioje situacijoje nėra gerai.

• Komentaro autorius, pamatęs, kad jo kitokią nuomonę išsakantis komentaras ištrintas, gali užpykti dar labiau, susirasti penkioliką draugų, kurie visi kartu ateis tendencinga informacija formuoti savąją nuomonę konkretaus brando kanale ir surengs virtualią profesionalią viešųjų ryšių akciją.
• Komentatorius, asmeniškai pažinodamas tuos, kas administruoja kanalą ir pamatęs tokį atliktą veiksmą, praneš informaciją savo aplinkai, kad vienoks ar kitoks MEDIA kanalas yra sukurtas skleisti tendencingą nuomonę, nepripažįstant auditorijos išsakomų argumentų, o kadangi tai ne šiaip tradicinė žiniasklaida, o social network, gali sukurti papildomų abejonių dėl jos patikimumo.
• Dažnai geriau pripažinti, o ne karštligiškai bandyti ignoruoti išsakomas mintis, nes jei yra tokios baimės, tada verta atsakyti į sau užduotą klausimą – Ar tikrai jums verta lysti į „social media“ tinklus, gal geriau pasitenkinkite savo paprastu interneto puslapiu be viešo feedback‘o galimybės?

Tad apibendrinant visą šią ilgą rašliavą, galima pasakyti, jog bijai vilko, neik į mišką. Nors sakoma, kad tokios patarlės jau reliktas, tačiau manau, šiose tradicinėse XXI amžiaus komunikacijos internete situacijose, ją galima naudoti visu pajėgumu, tad visiems sėkmingos ir produktyvios komunikacijos ir nepamirškite tikėti tuo, ką darote. Tik taip rasite kelią į sėkmingą savąją komunikaciją, kurioje jums trint neįtinkančius komentarus bus taip pat nepadoru, kaip nusimauti savo kelnes pagrindinėje miesto aikštėje priešais Vyriausybės rūmus.

Visiems sėkmės!