Balandžio 1-oji ir Kauno švietimo skyriaus pareigūnų vizitas mokykloje. Praeitis #3
Jau mokiaus kitoje mokykloje. Beje, į ją pradėjau eiti nuo 10-tos klasės, iškart po iškylos Šventojoje.
Ši istorija apie tai, kaip besimokant 12-toj klasėj šauniai atšventėm Melo dieną.
Dar šventės išvakarėse sugalvojom, kad būtų geras pokštas balandžio 1-ąją dvyliktom klasėm, kurių buvo dvi, neateiti į mokykloje vykstančias pamokas. Pirmą kartą ką nors bendro darant nebuvo jaučiamas spaudimas iš klasiokų-moksliukų, jie taip pat sutiko dalyvauti šiame reikale.
Kaip sutarta, vienas savanoris iš pačio ryto įsliūkino į mokytojų kambarį ir pakabino informacinį skelbimą dėstantiems mokytojams “Gerb. mokytojai, atsiprašome, tačiau 12a ir 12b klasių mokinių balandžio 1-ąją mokykloje nebus.”
Kaip galvojate, linksmas pokštas ar ne? Jei norite, skaitykite toliau…
Nuo dešimtos klasės (t.y. 1999) mūsų mokykla buvo viena iš nedaugelio, kurioje buvo bandoma pradėti vykdyti švietimo reformos pradžią ir vieną iš jos sudedamųjų dalių – profilinį mokymą. Nežinau kodėl, bet dar dabar kartais pagalvoju, kas per protinguoliai dirba tokiose institucijose, jei atvažiuoja neplanuotų patikrinimų vykdyti būtent balandžio 1-ąją. Tikrintojai norėjo iš šalies pažiūrėti, kaip vyksta dvyliktokų profilinis mokymas, tačiau nei vieno iš jų tą dieną mokykloje kaip tik nebuvo.
Manau, jog po šio įvykio pakankamai atsiėmė mokyklos vadovybė, tačiau jų čia nereikia kaltinti. Švietimo skyrius kaltino juos tik todėl, kad jie viršesni, bet jie patys manau šventai tikėjo, kad gerą pokštą moksleiviai iškrėtė.
Ir kas šioje istorijoje įdomiausia, kad dvyliktokai turėjo tik trumpą pokalbį, kokią jie gėdą daro pačiai mokyklai ir jos vykdomam profilinio mokslo eksperimentui, tačiau aš galiu pasakyti, jog šis moksleivių pokštas buvo pavykęs daug labiau, nei jau dešimtmetį vykdoma švietimo reforma. Moksleiviai negali būti bandomaisiais triušiais visą amžių ir tą jie jau parodė savo bendrais veiksmais.
Taip pat, mano akimis žiūrint, per šią moksleivišką humoristišką akciją labiausiai atsispindėjo „jei darom, tai visi kartu“ aspektas parodantis, kad visi kartu, susivieniję, galime padaryti bet ką. Net įspirti švietimo skyriui, gyvenant pirmaisiais pilnametystės metais:)
Tai PDFONTOUR BLOGo dalies “Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities” istorija.










1 Komentaras
Taip… išvien varyti apsimoka. Teisingai pastebėjai Vaidai, kad “visi kartu” yra rimtas reiškinys. Tą dalyką reiktų visiems prisiminti. Ir verslininkui ir mokytojui ir mokiniui ir seimūnams ir visiems kitiems LR piliečiams. Tuomet drauge daug sėkmingiau sujudėtume iš duobės.
Rašyti komentarą