Archyvas — June 2009

Labas visiems,

kaip žinia, PDFONTOUR tinklaraštis yra ne tik pilietinio aktyvumo, bet ir darbo rašliavos vietinės reikšmės blogas:)

O kaip tikriausiai nedaugelis dar žino, mūsų darbas – neseniai sukurtas lietuviškas įrankis (daiktas) TVS‘as, skirtas greitai, aiškiai ir patogiai susikurti paprastą interneto svetainę, nepatiriant jokio diskomforto dėl vienos ar kitos funkcijos neišmanymo. Tai produktas, kuris su mažomis sąnaudomis gali pasiekti jūsų norimą rezultatą internete.

Bet šį kart ne apie tai (plačiau apie sistemą galite paskaityti šiame blogo įraše).

Taigi, kol miško fone kukuoja gegutė, ir atrodo, kad šiandien ji nesiliaus tai daryti, norėčiau jums pristatyti atliktą bandymą su Cross Browser Testing nemokamu servisu (ačiū vienastoks už trumpą įrašą informuojant apie šį stebuklą), kuris leidžia turint internetą ir vieną naršyklę pamatyti, kaip atrodo jūsų nurodytas puslapis ant skirtingų naršyklių ir platformų.

Sistemoje Crossbrowsertesting palaikomos platformos, naršyklės ir mūsų atlikto testo apibendrinantys:

Gerieji rezultatai (Clickiller vieno puslapio interneto svetainės  išvaizdavimas ir admin’o sritis veikė be iškraipymų)

Mac OSX 10.5
Shiira 2.2, Camino 1.6.6, Firefox 2.0.0.20, Firefox 3.0.5, Firefox 3.1 Beta 2, Netscape 9.0.0.6, Opera 9.2.7, Opera 9.5 Opera 9.6, Safari 3.2.1

Windows 7 Beta
Internet Explorer 8 Beta 2

Windows Vista
Google Chrome, Firefox 2.0, Firefox 3 Beta, Firefox 3.0.4, Firefox 3.1 Beta 3, Internet Explorer 7.0, Netscape 9, Opera 9.25, Opera 9.5, Opera 9.6, Safari 3.1

Windows XP Home Service Pack 2
AOL Explorer 1.5, Firefox 1.0, Firefox 1.5, Firefox 2.0, Firefox 3.0.3, Firefox 3.1 Beta 3, Google Chrome, Internet Explorer 7.0, Internet Explorer 8, Mozilla 1.7, Netscape 7, Netscape 8, Netscape 9, Opera 9.25, Opera 9.5, Opera 9.6, Opera 10 Alpha, Safari 3.1

Windows 98 SE
Firefox 1.0, Firefox 1.5, Firefox 2.0, Mozilla 1.7, Netscape 7, Netscape 9, Opera 9.25

Ubuntu 8.10
Firefox 2.0.0.20, Firefox 3.0.6, Konqueror 4.1.4, Opera 9.6, Seamonkey 1.1.12.

Blogesni rezultatai

Windows XP Home Service Pack 2

Internet Explorer 6.0 – bėda su png paveikslėlių išvaizdavimu. Šalimais rodo pilką background‘ą, tačiau mūsų programeris sakė, kad šiam trūkumui pašalinti yra priemonių.

Windows 98 SE
Internet Explorer 5.0 – errors.

Netscape 4 – errors.

Opera 6 – errors.

Ubuntu 8.10
Dillo 0.8.6-i18n – Visiškas išvaizdavimo subyrėjimas (unofficial version)

Štai tiek naršyklių ir operacinių sistemų mums pavyko išbandyti visiškai nemokamai, aišku, tai atėmė šiek tiek laiko, bet tuo pačiu atsakė ir į daug klausimų, kurioj vietoj kas blogai ir ką dar reikia pataisyti.

Atlikę šį testą dabar drąsiai galime pasakyti, su kokiomis sistemomis ir naršyklėmis turinio valdymo sistema veikia, tačiau dar neatlikus testo turėjau įtarimų, kad su naujausia programine įranga viskas veiks puikiai, tačiau su senesne turėsim šiek tiek problemų. Iš tikrųjų, kaip galvojau, taip ir nutiko, tačiau verta pasidžiaugti, jog nuo Internet Explorer 6.0 versijos, informacija atvaizduojama korektiškai.

Kalbant apie testavimo platformą Cross Browser Testing verta paminėti, kad vartotojai gali registruotis nemokamai, tačiau jų sesijos ilgis ribojamas iki 5 minučių. Tikrinant didesnės puslapių apimties projektus, galima užsisakyti mokamą acountą, tada testuojant jūsų nevargins pastovus reconect‘as ir nereikės stovėti virtualioje eilėje.

Taip pat šiuo metu DEMO režimu Cross Browser Testing siūlo išbandyti analogišką paslaugą, tik jungiantis per savąjį VNC klientą. Bandžiau pasinaudoti, man bent jau nepavyko, tačiau ateityje tai turėtų būti naudinga funkcija, nes tikrinant naršykles, nereikės to daryti per savąją PC naršyklę.

O šiaip ar taip, kadangi tai įdomi sritis šiuo metu mums, norėčiau ir jūsų nuomonės susilaukt komentaruose, su kokiomis naršyklėmis jūs be mano aptartų dar esate susidūrę, o galbūt esate aptikę panašių servisų, kurie padeda internetinių projektų kūrėjams išnarstyti savo web projektus su dar įvairesnėm naršyklėm ir operacinėm sistemom?

Ir dar smagu būtų iš jūsų išgirsti, kokios naršyklės be mūsų paminėtų yra plačiai pasaulyje naudojamos?

AČIŪ!

Sveiki bičiuliai,

Papasakosiu jums vieną nuotaikingą (čia žinoma kaip kam) istoriją iš gyvenimo. Gavau čia tokį laišką prieš gerą savaitę. Vokas buvo išsipūtęs nuo jame tūnančios informacijos, o jo fasade puikavosi teisininkų kontoros logotipas. Hm.. pamaniau aš, ir dėl kokios gi priežasties jų dėmesio nusipelniau? O pasirodo priežastis labai paprasta. Nes mano vardas Aris. Taip taip, tik dėl to. Bet ne čia “šuo pakastas”. O pakastas jis dėl taškelio ir dviejų papildomų raidžių prie mano vardo – .lt Jau greičiausiai supratot link kur suku.

O dabar be prozos.

Spartėjant internetinių projektų gimstamumui ir subdomenų (toliau visur vadinsiu domenu) įsisavinimo vajui 2006 m. nepatingėjau ir nusipirkau aris.lt (taip pat ir savo pavardę). Pirkti savo vardo ar pavardės domeną manau niekam nėra nei nauja, nei keista. Vis rinkausi “idėją iš stalčiaus”, kurią gi čia norėčiau įgyvendinti ir pristatyti ją savo vardu.  Pirmiausia ką nutariau atlikti, tai susikurti sau asmeninę pašto dėžę. Man ir dabar atrodo, kad vardinis domenas ir el. paštas tai nedidelė nepriklausomybės ir asmeninės teritorijos internete deklaracija. Bet tęskime ir to nesureikšminkim. Viskas atrodė nuostabu ir praktiška, o po to gavau minėtą laišką.

Atidariau voką.

Iš interneto atspausdintų lapų šusnyje aptikau du A4 formato lapus su kreipiniu į mane, todėl pasidžiaugęs, kad tai nėra dar vienas reklamos paketas, pradėjau skaityti.

(Tiems kam įdomu, gauto reikalavimo ir atsakymo į tai dokumentų pdf versijas galite rasti čia, nes clickiller‘io dėka, lengvai pakabinau visa tai į savo puslapį. Jei norėsite po šito mano posto papildomai gauti informacijos, kaip eina procesas, tai užsisakykit puslapyje naujienas. Nebereikės daugiau ten užeiti, o visos naujausios žinios jus pasieks el. paštu)

Suprantu teisininkus rašančius tokius veikalus. Žinau, kad visi dirba savo darbą ir stengiasi jį padaryti gerai. Gal būt ir smagumo nėra, kai rašai žmogui reikalavimą sutikti perleisti jo vardą, dėl kažkokio, komercinę veiklą vykdančios užsienio kontoros, poreikio. Gal man jų pareikalauti atsisakyti šio 4 raidžių žodžio. Skaitomo, rašomo ir taip pat skambančio kaip mano vardas?

Mane domina, ką šioje situacijoje gins LR įstatymai. Mane – LR pilietį, ar kitos šalies komercinę struktūrą? Pažiūrėkime ir sužinosime kartu

Jei ir toliau pinigai bus svarbesni už žmogų, tai netolimoje ateityje didelės korporacijos, ar vietinės reikšmės uab’ai, galės uždrausti atžalas pavadinti Simonu, Karoliu, ar Petru. Gal būt kaip tik tokiais vardais “pinigų maišai” užsimanys stumti kokią plastiko dėžių, tapetų ar skaitmeninių sumuštinių liniją. O už norą pavadinti tokiu vardu savo “kidą”, gali tekti pakloti ir vieną kitą rupiją. Būtų pakankamai kurioziška, jei prabėgus keliems metams, ar dešimtmečiams, internetiniai vartotojų vardai ir nickai taptų pase, ar kokioj kitoj ID formoj, fiksuojamu asmens vardu

Pagyvensim – pažiūrėsim.

Laukime tęsinio…

P.S

Yra šioje istorijoje ir šviesioji pusė. Šis įvykis paskatino, nors ir viena tema, turėti savo asmeninį puslapį. Iki aris.lt klausimas bus išspręstas, ten galėsite rasti visą su tuo susijusią info. Ten dar nėra jokio apipavidalinimo, bet informacijai kabinti tas didelės reikšmės nesudaro.

Labas visiems, šiandien darbo ir pilietinio aktyvumo blogo įraše norėčiau aptarti galimą realų projektą, kuris padėtų taupyti visų Lietuvos biudžetinių organizacijų išlaidas telefono ir interneto ryšiui.

Šiek tiek istorijos šia tema.

2003-iais Lietuvoje pradėjo kurtis virtualūs mobiliojo ryšio operatoriai, kurie teikia paslaugas verslui ir privatiems vartotojams dar iki šių dienų, o tai rodo, kad jų paslaugos yra konkurencingos. Didžiausios šiuo metu Lietuvoje veikiančios virtualios mob. ryšio bendrovės yra Eurocom, kuri šį ryšį pardavinėja visiems norintiems, taip pat naudoja savose „Maxima“ įmonėse bei dar prie viso to pardavinėja išankstinio ryšio paslaugą, kuri turi apie 100 tūkst. vartotojų ir Teledema, kuri šiuo metu turi apie 50 tūkst. vartotojų.

Taip pat Lietuvoje yra įsikūrę keliolika fiksuotas ryšio paslaugas teikiančių operatorių, tačiau biudžetinės įstaigos, naudodamos bendrą RAIN tinklą, interneto pagalba galėtų pasikurti tas pačias savąsias fiksuoto ryšio paslaugas, išlaikant tuos pačius geografinius numerius.

Turėdama tokią savąją infrastruktūrą ir nedidelį jos valdymo aparatą (~20 asmenų), biudžetinėms įstaigoms nereikėtų ir būtų galimybės:

• kiekvieną kart kas du metus nerengti naujų viešųjų konkursų, kurie, kaip parodė patirtis, ne ką ir taupo mokesčių mokėtojų pinigus, nebent skaidrų viešąjį konkursą galėtų rengti Valstybinis virtualus operatorius.
• Valdininkai tvarkydami darbo reikalus mobiliuoju telefonu su kitomis valdiškomis institucijomis, naudotųsi savo tinklo paslauga, tai reiškia, jog su VISOMIS biudžetinėmis įstaigomis bendrautų nemokamai arba už minimalų 0,01Lt/min tarifą.
• Valstybinis virtualus operatorius pats kovotų su operatoriais dėl didmeninių apimties nuolaidų, dėl kurių komerciniai virtualūs operatoriai dažnai susitinka pakalbėti su paslaugas tiekiančiu operatoriumi.
• Valstybinis operatorius nustatytų default pokalbių limitus, kuriuos viršyjus, būtų daromas automatiškas nuskaitymas nuo konkretaus žmogaus atlyginimo.
• Bendru mąstu Valstybė už mobiliojo telefono ryšio paslaugas mokėtų ne per 3000 atskirų sąskaitų, bet per vieną, tačiau, biudžetinės įstaigos kiekviena atskirai pagal sąskaitas atsiskaitytų su Valstybiniu operatoriumi.
• Valstybinis operatorius padėtų užtikrinti, kad be lėšų likę vieni ar kiti biudžetininkai neliktų be ryšio, kai neperseniausiai nuskambėjo įvykis spaudoje su teisėjų ryšiu.
• Valstybinis virtualus operatorius galėtų biudžetinių įstaigų darbuotojams geromis sąlygomis leisti naudotis iki 3 papildomų numerių, kurių sąskaitos būtų tiesioginio debeto būdu padengiamos iš konkretaus darbuotojo atlyginimo.
• Atsirastų nešališka telefono ryšio sąskaitų kontrolė, nes ją vykdytų centrinė įstaiga.
• Analogiškas taupymo priemones sukurti fiksuotam ir interneto ryšiui, vis gi, Valstybė investavo labai daug pinigų į RAIN tinklo infrastruktūrą ir dar netrukus investuos. O kodėl RAIN ryšiu visoms biudžetinėms organizacijoms neduot nemokamai naudotis, kaip tai daro LITNET?
• Papildomai biudžetinėse organizacijose pradėti naudoti interneto pagrindu veikiančias pokalbių programas.
• Ant ekrano būtų galima keisti operatoriaus pavadinimą pvz. pagal valdžioje esantį premjerą: KUBILIUS GSM ar PAKSAS GSM (joke)

Ir pabaigai dar pridursiu, jog šiuo metu Valstybės tarnyboje dirba apie 30 tūkst. žmonių, tad jei jie taptų šio plano įkaitais, būtų esminis žingsnis parodant, kad Valstybėje dar kažkas kažką galvoja, kaip racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. Nes dar kartais man pasirodo, kad kiekvienu atveju norima ne taupyti, o išleisti kuo didesnę pinigų sumą kažkokiam pirkimui. Kad ir mobilaus ryšio telefonui. Prieš kelias dienas rodė TV laidą, kur vienos savivaldybės administracijos direktorius žurnalistui bando išaiškinti, kodėl jų įstaiga kas du metus perka vis naujus telefono aparatus po 1500 ir 1800 Lt ir tai aiškina tuom, kad jei tokių aukštesnės nei vidutinės klasės modelių nepirks, valdininkai nesusišnekės dėl blogo ryšioJ Bent jau man taip juokinga, kad net graudu, kai toks nupezęs dėdė, kuris pasirašo po kiekvienu tokiu pinigų švaistymu, pats turi nulinę kompetenciją tam tikrais klausimais, todėl galbūt reikėtų cirko elementus bent jau kažkuriose valdymo grandyse pašalinti, pasitelkus aukščiau rašinėlyje minėtas priemones?

Ačiū, kad skaitėt, o dar labiau dėkui, jei sugalvosit savo nuomonę komentaruose šiuo klausimu išsakyt.