Kuo nori būti užaugęs?

Senokai besisveikinau, tad sakau Labas. Kaip laikotės? Tikiuosi esate nusiteikę pozityviai.

Šį kartą mano mintis užkliuvo už vaikams dažnai užduodamo klausimo “Kuo norėtum būti užaugęs?”

Nesunkiai perjungęs save į vaiko režimą prisiminiau ir man užduodamą šį klausimą.  Tapti gaisrininku, policininku, ar gydytoju kažkaip neatrodė mano kelias nuo pat pradžių. Va muziko ir kolūkio pirmininko personažuose tiesa sakant mačiau žavesio. Todėl pagroti violončele J.S. Bacho siuitą miškui, ar augančioms daržovėms – mano idea fix.

Bet visai čia ne atminimų vakarą sugalvojau, o noriu paryškinti, teminio klausimo “Kuo norėtum būti užaugęs”, formuluotę. Manau minėtoji formuluotė iškreipia tikrają klausimo prasmę ir pakreipia vaiko mąstymą visai kita linkme. Na bent jau kol jis galvoja atsakymą, jo ieško ne veiksmažodžiuose, o būdvardžiuose. Noriu paminėti ir priminti, kad neabsoliutinu jokių savo teiginių ir pamastymų.

“Ką užaugęs norėtum veikti?” – štai kur formuluotė  Kažkaip “būti” ir “veikti” yra visai skirtingi keliai. Pirmasis – įvaizdžio, ir tam reikalingas personažas (hero) į kurį turi lygiuotis. Kitas gi – veiksmo. Veikiant reikia tūrėti tikslą. “Būti” užtenka ir vietoj stovint. Būti šiuo atveju man labiau panašus į kabėjimą nesvarumo būklėje. Įdomi detalė, kad būti trunka tiek pat laiko, kaip ir veiksmą atlikti. Būnant beabejo galima ir pervargti. Dėl šios priežasties sutinku, kad būvimas taip pat veiksmas, bet tai jau kita tema.

Šioks toks buitinis pavyzdys. Sugalvoju ir pasidarau vizitinę. Joje užsirašau ką tik noriu. Pvz. ” Daktaras – žvakių tekintojas”. Nuo tos minutės, kai įteikiu savo kontaktus, jums aš pradedu būti ir jūs kalbatės su “Daktaru – žvakių tekintoju ” Ar aš veikiu kaip daktaras – žvakių tekintojas? Čia praktiškai lieka mano asmeninis reikalas. Bet legendas apie save galiu kurti neišeidamas iš namų.

Netiksli formuluotė daro savo darbą. Dėl tos priežasties žmonės ne siekia ir veikia, o laukia ir būna. Sėdėdami ant sofkės ir žiūrėdami į TV dėžę norėtų BŪTI įžymybe, BŪTI populiariu, BŪTI žvaigžde, BŪTI turtingu, BŪTI laimingu…

Visą tokio auklėjimo rezultatą pastebiu gan dažnai.  Ypač kai su paslaugų sfera susiduriu. Sutinku jau “užaugusius” žmones ir matau, kad jie baigė mokslus kuriuose jų paruošimas “veikti” nesutapo su jų pirminiu noru ir įsivaizdavimu -”kuo būti”. Dabar dirba darbą ne pagal specialybę, nes turi jam pačiam nerūpintį diplomą. Čia įžvelgiu asmeninio konflikto atspindį ir iš to kylantį savęs neatradimo liūdesį. Saviapgaulei turime puikią priemonę – darbą tik dėl pinigų ir mėnesį atostogų (standartas), “o kam dabar lengva” posakį ir pan. demoagogijos susitaikymui su situacija.  Tokiam “matricos čempionų būties ratų” gyvenimui pailiustruoti su bičiuliu Justu sukurpėm štai tokį brėžinį. Tikiuosi sutiksite jį su šypsena.

Mano paminėtas klausimas gali tapto diskusiją filosofijos būrelyje, arba tiesiog nugrimzti į “savaime suprantamų dalykų” jūrą. Tad Pabaigai linkiu visiems sėkmės veiksmuose. Aš taip pat pastaruoju laiku bloge ne įrašus rašau, o tik būnu PDFONTOUR blogeriu Darau išvadas, o tai trunka laiko.