Ar visos Lietuvos savivaldybės ir jų įstaigos būtinai turi pirkti indvidualias turinio valdymo sistemas bei dizaino sprendimus?

Labas, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad šiais laikais mūsų antrasis, o kai kuriais labai dažnais atvejais pirmasis mūsų veidas būna ne pastato fasadas, o internetinis puslapis, į kurį eidami, tikimės rasti visą mus dominančią informaciją, nes kaip žinia, internetas ir skirtas dalintis informacija.

Turime tokius draugus blogą Red Tape, kuriame jie dar gūdžios žiemos vidury parašė įrašą – atliko tyrimą, kurį pavadino „Kaip išgelbėti 30 blogiausių valsybės institucijų interneto svetainių?“. Nekvestionuosiu ten aptartų momentų, o šiame tinklaraščio įraše į problemą norėčiau pažvelgti kūrybiškiau ir žiūrint labiau į ateitį.

Taigi, kadangi matome, jog kone kiekviena savivaldybė turi įsidiegus po indvidualų web sprendimą, kuris daugeliu atvejų yra analogiškas, kaip ir kaimyno savivaldybėje, manau būtų logiška visus ateities puslapius kurti ant vienos licenzijos, kurią atitinkama institucija (nežinia kuri iš dviejų Lietuvoje veikiančių galėtų tai padaryti, nes tiek Informacinės Visuomenės Plėtros Komitetas prie LRV, tiek ir Informacinės politikos departamentas prie VRM yra labiau užsiėmę tarpusavio konkuravimo reikalais, nei visuomenės interesų gynimu) galėtų kiekvienais metais skaidraus viešojo konkurso metu įsigyti ir visoms valdiškoms įstaigoms pasakyti: – šiais metais jei atnaujinsite svetaines, naudokitės įsigyta licenzija, o dar geriau „open source“, taip sutaupysit savo administruojamos teritorijos gyventojų lėšas, o ir gyventojai, pasinaudoję Šiaulių informaciniu puslapiu ir atėję į Pagėgiai.lt, ras to pačio pobūdžio informaciją tose pačiose vietose…

Man truputį nesuprantamas buvo praėjęs savivaldybių etapas, kai kiekviena iš jų, be jokio pamąstymo ar bent jau pamanymo pradėjo štampuoti naujas interneto svetaines, viską darydami pagal net! 2003-iais metais išleistą nutarimą „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“. Įdomu tai, kad kiekvienais metais, tas pats IVPK atlieka mistinį tyrimuką, kuriuo įvertina, kaip kriterijus pagal aukščiau esantį nutarimą atitinka valstybinių institucijų svetainės. Kiek matoma viešoje erdvėje ir kiek šią temą aptarinėjo įv. žurnalistai, galima daryti prielaidą, kad IVPK vykdoma priežiūra yra grynų gryniausias lėšų švaistymas. Jau vien dėl to, kad paskutinis dokumentas šia tema paruoštas, pakartosiu, 2003-iais.Tiesa, kam įdomu, galite peržvelgti, kaip atrodo pačio komiteto interneto svetainė. Kažkodėl truputį primena lanva.lt variantą. Mes kovojam su piratais, gaudydami juos per telefoną ar raciją, bet patys skleidžiam virusus…

Negi šioje organizacijoje nėra nei vieno, kuris galėtų reikalą realiai įvertinti, netenkinant vien tik savųjų asmeninių interesų ir kaip gali veikti dabartinių realijų neatitinkantis teisės aktas, kuris sukurtas prieš 6-erius metus?

Tačiau kalba ne apie tai.

Eikime giliau.

Kiekviena savivaldybė turi ir turizmo informacijos centrą. Jam taip pat reikia reprezentuojančios svetainės. Kol kas, pats gražiausias pavyzdys, kokį pavyko atrasti, yra Neringos TIC interneto svetainė, tačiau joje jau kelintas mėnesis parašyta, kad sistema atnaujinama. Ar tik nebus dar vienas beprasmis lėšų panaudojimas, jei vėl bus kuriama dar viena nauja interneto svetainė?

Tačiau tai pajūrys. Pažiūrėkime, kaip yra Kaune.

Dar 2002-siais, kai dirbau tokiam Meniu.lt, sugalvojau planą, kaip darbiniam portalui sukurti daugiau pridėtinės vertės tam tikruose miestuose, vis gi, tas portalas yra besispecializuojantis maitinimo srityje, todėl dar ir dabar manau, kad spec. parengta informacija yra kur kas geriau, nei tarkim Kauno turizmo informacinio centro darbuotojų paskubomis sukelta informacija apie mieste veikiančias maitinimo įstaigas, kuri ir retai atnaujinama + informacijos kiekis minimalus. Na, o mes su portalu Meniu.lt buvome sugalvoję, kad visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios skelbia informaciją apie tam krašte ar mieste veikiančias maitinimo įstaigas, informaciją specialiu .xml scriptu imtų iš mūsų ir jiems atkristų tos dalies administravimas.

Tokią opciją pavyko įdiegti kaip tik į tuo metu gaminamą naują interneto svetainę kaunas.lt, nes pavyko sutarti su asmenimis, kurie tuo metu dirbo Kauno sav. ryšių su visuomene skyriuje. Buvo kalbos tą patį scriptą diegti ir į Kauno TIC puslapį, tačiau to buvo atsisakyta dėl pernelyg senos jų sistemos, kuri kaip ir visada, buvo tiesiog padaryta po kažkokiu projektėliu ir palikta.

Keista ir tai, kad Kaunas, pasikeitus valdžiai, iš kart ėmėsi programuoti ir naują web svetainę. O kad 2003-siais svetainė buvo suprogramuota pakankamo technologinio funkcionalumo, rodo ir tai, kad buvome įdiegę XML duomenų išvaizdavimą.

Gaila, bet naujoje Kauno svetainėje neliko maitinimo įstaigų, gaila, kad programuodami naują webą Kauno valdžios vyrai nepagalvojo apie labiau reikalingą naują turizmo informacijos centro svetainę ir pan…..

Ir dar keli keisti dalykai, kuriuos pakeitus gal kokį vieną teigiamą žingsnį ir padarytume:

Kodėl savivaldybės su TIC negalėtų sutilpti po vienu stogu internete?

Kodėl TIC įsigyja ne tik atskirus web sprendimus, bet ir atskirus domeinus, kai gali naudoti subdomeinų vieningą sistemą, tarkim, aš žinodamas, kokia yra TIC sintaksė, net ir nežinodamas jo tikslaus adreso galėčiau jį numanyti?

Kodėl savivaldybės neintegruoja savo svetainių su kitomis biudžetinių organizacijų ar įstaigų svetainėmis, pvz. darbo birža, kuri šiuo metu palaiko ganėtinai aktualią temą ir taip pat už daug milijonų turi įsidiegusi e-paslaugų?

Kodėl nėra aiškios politikos šiais klausimais?

Ir dar visa krūva klausimų, į kuriuos atkreipus dėmesį, galima padaryti išvadas, kad panašių dalykų išvengtume ateityje.

Manau, jog panašios problemos yra ir kitose, mano nepaminėtose savivaldybėse, o Kaunas čia pailiustruotas tik todėl, kad man pačiam tai geriausiai žinoma istorija, o šiuo įrašu tiesiog norėjau į problemą pažvelgti racionaliai ir kūrybiškai.