Archyvas — June 2009

Dar dabar prisimenu tą legendinį birželį. Išlaikėm pirmuosius egzus, susiorganizavom tris IKARUS autobusus, užsakėm poilsio namus Šventojoj ir vieną gražų rytą iš Kauno pajudėjom ilgai laukto “tripo” keliu link pajūrio.

Atvykom, įsikūrėm ir pradėjom organizuoti vakarinę dalį. Kadangi tuo metu daugelis šešiolikmečių turėdavo padirbtus ISIC pažymėjimus, nei parduotuvėse, nei baruose nekildavo papildomų problemų apsiprekinti. Ir tikriausiai taip buvo iki šių dienų, nes tik ne per seniausiai buvo sugriežtinti įstatymai dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams. Beveik dešimt metų teko laukt, kol seimo nariai baigė gert ir nuėjo priimt griežtinimų vaikams:)

Vakare atsipalaidavusių devintokų linksmybės įsiplieskė, ir mokytojams, kurie prižiūrėjo tvarką, neliko nieko kito kaip surinkti iš visų jaunuolių raktus ir juos užrakinti kambariuose iki ryto.

Aš taip pat, eidamas koridoriumi iš kito “ploto” sutikau auklėtoją, kurios rankose buvo visas pundas raktų ir ji man sako: Vaidai, ar dar prisimeni kuris tavo kambarys?. Aš, bandydamas nesukelti įtarimo, normaliu balsu atsakiau: Taip, tamsta auklėtoja, aš gyvenu 302. Ji mane palydėjo, aš palinkėjau jai labos nakties ir visi išsiskirstėm. Grįžęs į kambarį, nuėjau į balkoną, nes lauke tvyrojo didelis triukšmas. Pasirodo, jaunimas, kuris buvo auklėtojų ir mokytojų įkalintas kambariuose, savuose balkonuose traukė patriotines ir ne tik dainas.

Kitą rytą pažadino tas pats triukšmas, kuris sklido pro atidarytą balkoną. Visi nori eit lauk, tačiau mokytojai po bemiegės nakties atrodo dar ilsisi…

Vėliau visus išleido, ėjome pusryčiauti, o vėliau į tardymą paplūdimyje, kuriame mokytojų konsiliumas kiekvieną atskirai kvietė į apklausą ir tikrino versijas, kas su kuo ką gėrė:)

Vienas po kito nuo mokytojų grįžtantys moksleiviai pasidalindavo su kitais laukiančiais, kokios temos buvo aptarinėjamos.

Laimei neištardžius dar pusės, iš giedro dangaus pradėjo lyti nestiprus lietus, ir paplūdimio iškylą teko pabaigti.

Ėjome link poilsio namų, tada aš priėjau prie auklėtojos, kuri praėjusį vakarą užtiko mane “begrybaujantį” koridoriuose, ir sakau jai: Mokytoja, ar galima eiti į miestą atskirai? Ji tada man sako: Vaidai, atrodo, jog vakar, kai aš tave sutikau, tu buvai šiek tiek išgėręs. Aš jai: taip tamsta auklėtoja, prisipažįstu, jog buvau išgėręs pusantro butelio alaus, nes tos antros pusės jau nebeįveikiau. Ji man: Taip, aš tikiu tavim Vaidai, galit eit į miestą, tik šiandien turit grįžti iki 9…

Vėliau išgirdau,  jog didžiausias triukšmas kilo dėl to, jog pas kai kuriuos mokinius rado alkoholinių gėrimų butelių įvairiose slaptose vietose: klozetų bakeliuose, po spintutėmis ir pan. Tie didžiausi “kaltininkai” turėjo visą likusią parą leisti laisvalaikį Šventojoje kartu su mokytojais. Vaizdelis toks: eina nusidėjėliai, paskui juos už dešimt metrų mokytojai, o paskui mokytojus – kiti nusidėjėliai, kurie po praėjusios nakties įvykių Šventojoje negali būti kartu .

Įdomi detalė, kuri parodo, jog draudimais iššauki jų laužymą. Mokytojai, nakčiai surinkę raktus negalėjo pagalvoti apie atsarginius jaunuolių planus. O jie buvo paprasti: antras kambario raktas iš budinčios:), arba paprastos dvi surištos paklodės, kurios kai kuriems moksleiviams pasitarnavo kaip tikrų tikriausios virvės, nuleistos pro antro ar trečio aukšto balkoną.

Laimei, ši nutrūktgalviška iškyla baigėsi laimingai ir visi sveiki po 3-jų parų pasiekė savo namus.

Trys autobusai IKARUS moksleivių įrodė, jog svarbiausia – sveikas protas:).

Baigdamas apie šį mokyklinį įvykį rašyt, negaliu nepaminėti, jog mano mokykliniame gyvenime dažnai nutikdavo taip, kad į ekskursijas su klase važiuodavau tik pirmąjį trimestrą, nes vėliau tais metais manęs jau neimdavo. Taip nutikdavo dėl to, kad mėgdavau būti pokštų kryžminėj ugny, o ankstesnioji auklėtoja, kurią aš labai gerbiu dėl to, kad ji išmokė rašyt lietuviškai beveik be klaidų, buvo pakankamai senamadiškas ir konservatyvus žmogus.  Nors toks čia ir konservatyvumas, jei neleidžia mokiniui į sekančias ekskursijas važiuot dėl to, kad praėjusį kartą Krokuvoje rūkė netikras rūkstančias cigaretes, dėjosi netikrą lenkišką peilio butaforiją prie gerklės ir fotografavosi arba Prahos hostelio koridoriuje išbarstė pūkinės pagalvės turinį. Taigi čia ne piktybiniai pokštai netgi:)

Kadangi kiekviena potemė galvoju, turėtų baigtis apibendrinimu, rašau, jog džiaugiuos, jog dabartiniame švietime tokių kelionių, kokia buvo Šventojoje, yra ženkliai mažiau, tačiau slogias nuotaikas kuria tai, kad tokie atvejai, kokie čia buvo aprašyti, dažnai pas jaunus žmones vyksta be tėvų ir pedagogų priežiūros įvairiuose plotuose ir ploteliuose, o jau tada pasėkmės būna daug liūdnesnės.

Taigi nesudarykime prielaidų liūdesiui gimti patys. Yra tikrai įdomesnių temų jaunimui nei alkoholinių gėrimų vartojimas.

O seimo bičui Matului linkėdamas sveiko proto kovojant su piktžolėmis, noriu pasakyti, kad nei vienoj normalioj šaly mano nuomone nėra tokio atvejo, kai proteguojami kioskai, kurie prekiauja alkoholiu ir po 22h, prisidengdami bistro vardu. Bistro meniu ir ypatybės- 2 rūšių dešrainiai, 93 rūšių alkoholiniai gėrimai ir 20-ties žmonių eilutė savaitgaliais ar per šventes. Tai padarykit normaliai. Visur uždrauskit naktį prekiaut, o leiskit atidaryt 10 alkoholio parduotuvių kiekvienam regione už miesto, kurios veiktų visą parą. Policijos pareigūnai galėtų tikrinti vairuotojus tuose keliuose naktimis, taip sugaudydami visus, kurie važiuotų pasipildyti taros jau įkaušę:)

Tai PDFONTOUR BLOGo naujos dalies “Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities” istorija.

Labas,

nors mes, prieš pradėdami rašyti šį pilietinio aktyvumo ir darbo blogą, susitarėme, kad čia aptarinėsim visas temas, išskyrus politines, jau kelintą kartą pastebiu, kad nusižengiu šiai taisyklei, tačiau negaliu su jumis nepasidalinti savo patirtais išgyvenimais ir man kilusiom mintimis, susijusiom su lietuviškąja politika, žinoma, jei taip leidžiate man ją vadinti.

Šį tinklaraščio įrašą iššaukė patys politikai, o tiksliau jų ryšių su visuomene skyriai, kurie išplatino 3 mano akį patraukusias temas mėnesio laikotarpyje.

Kėdainių rajono savivaldybės merės patarėja birželio 5d. išplatino pranešimą spaudai:

Merės šeimoje džiugios permainos

Kėdainių rajono savivaldybės merės Nijolės Naujokienės jauniausioji dukra Giedrė ir jos išrinktasis Paulius rytoj birželio 5 dieną 17.00 valandą susituoks Kauno Vytauto bažnyčioje. 25 metų farmacininkė gaus Dievo palaiminimą ir įtvirtins savo santykius po septynerius metus trukusios draugystės. Sužadėtinis Paulius Aukštikalnis pasipiršo praėjusių metų rudenį po jauną porą užklupusių likimo išbandymų.

Jaunieji pageidavo kuklių ir ramių vestuvių. Abu jaunuoliai santuoką priima, kaip atsakingą žingsnį Dievo akivaizdoje ir įsipareigojimą vienas kitam. Todėl savo šventei pasirinko darbo dieną ir planavo ją praleisti tik šiek tiek kitaip nei visada.

Iškilminga vestuvių vakarienė vyks ramioje Kauno vietoje įsikūrusiame restorane „Sfinksas“. Joje dalyvaus tik artimiausi giminės ir poros draugai. Šventinė atrakcija jauniesiems bus pasivažinėjimas Kauno gatvėmis išnuomotu senoviniu baltu kabrioletu bei maloni staigmena bažnyčioje.

Itin užimta jaunosios mama atvyks į tuoktuves beveik tiesiai iš savo darbo kabineto Kėdainių savivaldybėje.

Naujosios sąjungos spaudos tarnyba birželio 25d. išplatino šį pranešimą:

Naujoji sąjunga padovanos Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei sauskelnių

Naujoji sąjunga (socialliberalai) protestuoja prieš Vilniaus savivaldybės sprendimą uždrausti birželio 26 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, organizuotą protesto akciją „Prieš motinystės (tėvystės) išmokų mažinimą”.

„Tokius Vilniaus savivaldybės veiksmus vertiname kaip antikonstitucinius, pažeidžiančius žmogaus teises. O Vilniaus valdžios vyrų aiškinimus, kad V.Kudirkos aikštėje netilps tūkstantis protestuotojų, vertinu kaip absurdą. Prieš dvi savaites Vilniaus savivaldybė toje aikštėje leido protestuoti profsąjungoms, kurios į mitingą ketino surinkti 4 tūkstančius protestuotojų“, – teigia Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos pirmininkas.

Pritardama protesto akcijos organizatorių siūlymui dovanoti Vyriausybei žaisliukų, Naujoji sąjunga Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybės vadovams dovanos sauskelnių.

„Žaisliukų dar reikės mažyliams, o sauskelnių, akivaizdu, šiai besiblaškančiai, panikuojančiai Vyriausybei reikia jau dabar“, – teigia A.Paulauskas.

Sekančią dieną, Kauno opoziciniai socdemai, tikriausiai norėdami pasirodyti išmintingesni už Paulauską, taip pat išplatino pranešimą:

Socialdemokratai siūlo Kauno valdymą patikėti Dievui

Kauno miesto tarybos socialdemokratai – valdančiosios “Sėkmės koalicijos” rėmėjai – žada liepos 2 dieną neeiliniame tarybos posėdyje registruoti tarybos sprendimo projektą dėl būtinybės Vilniaus rajono tarybos pavyzdžiu kreiptis į Aukščiausiąjį, prašant perimti Kauno miesto valdymą šiuo kriziniu laikotarpiu.

Siūlytojai tikri, kad miestą valdantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tikrai pritars tokiai įdėjai ir susigės, kad patys nesusiprato jos pasiūlyti. Iki šiol, socialdemokratų teigimu, konservatoriai, norėdami išlaikyti “gražių ir galingų” įvaizdį, neklausė kompetentingų specialistų patarimų.

Valdantieji, pasak socialdemokratų, atmetė ir kadencijos pradžioje jų politiką remti sutikusios frakcijos pasiūlymus dėl biudžeto ir numatė nemažai darbų tik akims dumti. Bet net ir tų darbų, turint dabartinį biudžetą bei jį dar mažinant, tikrai nepavyks įgyvendinti.

Taip kalbėjo ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Socialdemokratų frakcijos nariai Kauno miesto taryboje Kęstutis Kriščiūnas (frakcijos vadovas), Orinta Leiputė, Antanina Medviedevienė ir kiti.

Mano asmeninė nuomonė apie šiuos pranešimus ir jų platintojus

1. Taip kaip daro Kėdainių valdžia, nei vienai valdiškai spaudos tarnybai neleistina elgtis, nes jie tiesiog viešai parodo, kaip moka painioti viešuosius ir privačius interesus + restoranas „Sfinksas“ – ne pati kukliausia Kauno įstaiga.
2. Apie naująją sąjungą man rodos, jau viskas tikrai parašyta ir pasakyta kitur. Mano galva, šios partijos pirmininkas, jei taip nori būt politikoj, turėjo seniai suprast, kad jis vienas negali pavežt tokios struktūros kaip atskira partija ir jam jau po pirmo rinkiminio fiasko reikėjo sumest su kažkuo skudurus arba pasitraukt į politinę pensiją. Na bet kas čia per stilius politinės partijos, dovanot sauskelnes. Tai padovanokit kokį realų ir racionalų sprendimą popieriuje, bet jaučiasi, kad partijos nariai su pampersų pagalba nori siekti bulvarinės vienadienės naudos, bet ne naudos Lietuvai. Taip pat dar norisi pridurti, tai kas vis dėl to tą šieną ravi?
3. Kas esat matę PūkasTV žinias, matėt ir Kęstutį Kriščiūną, kuris kaip ir priklauso opozicijai, nuolat kritikuoja esamą valdžią opoziciniame TV kanale. Nesakau, kad opozicijos nereikia, arba kad dabartinė valdančioji dauguma dirba gerai, tačiau platinti pranešimus apie nieką, o tiksliau pastoviai tik viešai kritikuoti, irgi nėra konstruktyvu. O tas kreipimasis į Dievą asocijuojasi su tuo, kad pagyvenusių žmonių palankumą nori partija užsitikrinti. Panašiai kaip ir Blinkevičiūtė užsitikrino pensininkų paramą kelios dienos prieš rinkimus prastumdama atitinkamus sprendimus, kurių pasekmes jaučia didžioji dalis Lietuvos. Kad valdžia gyveno ne pagal kišenę, tai faktas kaip blynas. Tik dabar skaudu girdėti pagyvenusių žmonių, tame tarpe ir mano močiutės pasakymus, kad juk gerai buvusi ministrė padarė, kad išleido visą rezervą. Taip jiems ir reikia, sako ji, ir pati tai sakydama nesupranta, kad dėl to rezervo nebuvimo dabar ne už ilgo jai brauks pensiją. Puiki politika. Galima netgi pasakyti, Puikioji.

Mano pasiūlymas
Ar negalima būtų taip padaryti, kad politikus galima būtų vertinti ne tik per rinkimus einant balsuoti, bet tarkim jei koks politikas labai grybą pjauna, grupelė žmonių surenka prieš jį parašus taip išreikšdami nepasitikėjimą juo, juos įteikia jo darbovietei, kuri turi atlikti tyrimą, bet manau, jog kartais, pasitelkus visuomenės informavimo priemones, tie politikai dar neprasidėjus ar nepasibaigus tyrimui daugeliu atveju atsistatydintų, nes visi koziriai būtų prieš jį. Tiesiog tai būtų gerai parengtos viešųjų ryšių akcijos, per kurias būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės, nes tokie parėkavimai per spaudą, kokie parodyti šio blogo įraše, tai ne konstruktyvus darbas, tai tiesiog lojimas ir pigus piaras.

Sėkmės visiems!

Sveiki visi būsimieji ir jau esami šios e-knygelės – apysakos skaitytojai. Prisipažinsiu, nesu joks rašytojas, taip pat niekada nemėgau nieko daryt paskubomis, primestinai, todėl ir šis tekstas gimė kiek laiko pagulėjęs manyje.

Šiandien įdomi diena. Kovo 8-oji. Sėdžiu vienoje pamėgtoje Kauno kavos kavinėj legendinėje Laisvės alėjoje ir dar net nežinau, kad rugpjūčio gale Kaune atsidarys dar labiau mėgiama vieta kavai gerti , už lango šurmuliuoja tradicinis Kazys. Šiandien dar kartą sau pasitvirtinau tiesą, jog mirtis datos nepasirenka, nes numirė ligota mano giminaitė. Guodžia tik tai, kad verkt per pagrabą ir laidotuves sena mada, nes jau tikiu, kad kiekvienas iš mūsų kažkada išeis į kitą kūną ir savo likimą mes kol kas galim įtakoti tik šiame gyvenime, o ir nei vieno išėjusio ašaros dar neprikėlė. Aišku, paskutinis atminimas ir pagerbimas būtinas, tik jo koncepcija šiais laikais turėtų būti labiau priartinta prie džiaugsmo prizmės. Nereikia būti savanaudžiams ir kartais prisiminti seną, bet gerą pasakymą “kažko pabaiga yra ir kažko pradžia”. Aišku,  prisirišimas prie žmonių daro savo, tačiau mums likusiems vis dar reikės gyvent šiam pasauly ir toliau.

Pradžioje dar paminėsiu, jog ši e-knygelė galbūt susidės iš trijų temų: praeitis, dabartis ir ateitis. Kiekvienoje temoje rasite po keletą neišgalvotų potemių, kuriose pabandysiu aprašyti mano manymu vertus dėmesio atskirus gyvenimo potyrius, kurie, tikiuosi, jums taip pat bus įdomūs.

P.S.
Parašęs kelis apsakymėlius nusprendžiau, kad knygą rašyt man dar ne laikas, o visas savo istorijas galiu perteikti ir pasinaudodamas mūsų PDFONTOUR BLOGu.

SĄRAŠAS

Tikros lietuviškos pamokančios istorijos iš praeities. Įžanga #1

Alkoholis, mokykla ir 9 klasės pabaigtuvės. Praeitis #2

Balandžio 1-oji ir Kauno švietimo skyriaus pareigūnų vizitas mokykloje. Praeitis #3

Pirmasis Tele2 telefonas Kaune ir nemokami SMS. Praeitis #4