Kūrybinė visuomenė kol kas gimsta čia (fotoreportažas iš Martinaičio dailės mokyklos diplomų įteikimo)
Tikriausiai ne tik man, bet ir jums retai tenka apsilankyti renginiuose, kurie šiaip praeina tyliai, tačiau man atrodo, kad būtent juose, labai tyliai, norim mes to ar nenorim, gimsta tikroji kūrybinė visuomenė. Čia aš kalbu apie praėjusį trečiadienį Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje vykusią diplomų įteikimo šventę.
Šiame renginyje teko dalyvauti, nes mano sesė kaip tik šiais metais baigė šią neformalaus švietimo įstaigą. Sveikinimai jai ir sėkmės ateity!
Renginį stebėjom su mama. Kai sesei įteikė diplomą su pagyrimu, mamai sakau: –Na va, pagaliau sulaukei vaiko dešimtukininko. Mama atsakė: – Džiaugiuos, tik labai norėčiau, kad tas diplomas su pagyrimu būtų ir iš pagrindinių vidurinės mokyklos dalykų:)

(Mokyklos direktorius bandė kalbėti linksmai, tačiau jį slėgė nežinia dėl kitų mokslo metų)

(Mokytojai po diplomų įteikimo skubėjo ne švęsti, o spręsti mokyklos reikalų posėdyje)

(Direktorius kiekvienam abiturientui įteikdamas diplomą linkėdamas sėkmės spaudė ranką)

(Tradicijos. Vyriausias mokyklos mokytojas sako paskutinį šventės žodį. Kaip tik tuo metu už lango pradėjo pliaupti lietus. Tada jis sako: – Dangus verkia, nes jūs išeinat. O pabaigė kalbą dar gražesne patarle: – Blogas tas mokytojas, kurio nepralenkia mokiniai)

(Direktorius gavo įpareigojimą užauginti gėlę)
Tai tiek šeimyninių džiaugsmų, o dabar norėčiau paliesti ir kitą, labiau pilietišką ir mus visus liečiančią temą.
Atrodo labai graži idiliška istorija apie meno mokyklos pabaigtuves, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną momentą:
Kodėl Lietuvoje mokykla, kuri meninės pakraipos neformalųjį švietimą vykdo lygiai 50 metų, jubiliejaus išvakarėse nuogastauja, kaip bus kitais metais, ar valstybė vis dar finansuos tokį popamokinį ugdymą ir ar moksleiviams, kurie kitais metais lankys šią mokyklą, reikės dar daugiau mokėti už pamokas, kurios ir šiuo metu yra dalinai apmokestintos…?
Tuo tarpu Lietuvos kultūros ministras per vieną TV laidą kraipo galvą, kaip nieko negali padaryti, kai kitose programose taip švaistomi pinigai? O kodėl nors kokios nors šimtosios procento dalies neskyrus tikrosios kultūros kūrėjams – meno ir kitoms neformaliojo švietimo įstaigoms, kurios kuria būsimuosius Lietuvos kultūros gamintojus, kad jie normaliai galėtų išgyventi? Juk patys žinot, kokia sunki menininkų dalia būna, kai jiems reikia dar ir apie finansus galvot?
Siūlau nestatyti Lietuvoj Gugenheimo muziejaus politikų nupirktame Neries sklype, o tuos pinigus skirti Lietuvos neformaliajam švietimui, kuris artimoje ateityje pradės duoti rezultatą pačiai Lietuvai. Dar reikėtų paminėti, jog Lietuvoje normalaus neformaliojo švietimo beveik nėra. Ir iš kur jis bus, jei net meno mokykla Lietuvoje neišgali nusipirkti dažų ar teptukų, kai tuo tarpu seimo, miestų tarybų nariai gauna bilekokias kompensacijas kanceliarinėm išlaidom…
O naujoji kūrybinė visuomenė jau pati sugalvos, kokiam muziejuj jų darbus kabint. O gal sugalvos jie Neries sklype vieną vasarą įrengt nerealiausią meno kūrinių galeriją po atviru dangumi, į kurią pasaulis tikrai atkreips didesnį dėmesį nei į skandalingai išpromintą VEKSĄ.
Tikrai ne visi mokyklos auklėtinių darbai, kurie puoš Kauną Lietuvos tūkstantmečio proga
Tiek vaizdų šiam kartui ir sėkmės kuriančiam jaunimui!



































Komentarų nėra
Parašyk savo nuomonę užpildydamas komentaro formą.
Rašyti komentarą