Archyvas — May 2009

Tikriausiai ne tik man, bet ir jums retai tenka apsilankyti renginiuose, kurie šiaip praeina tyliai, tačiau man atrodo, kad būtent juose, labai tyliai, norim mes to ar nenorim, gimsta tikroji kūrybinė visuomenė.  Čia aš kalbu apie praėjusį trečiadienį Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje vykusią diplomų įteikimo šventę.

Šiame renginyje teko dalyvauti, nes mano sesė kaip tik šiais metais baigė šią neformalaus švietimo įstaigą. Sveikinimai jai ir sėkmės ateity!

Renginį stebėjom su mama. Kai sesei įteikė diplomą su pagyrimu, mamai sakau: –Na va, pagaliau sulaukei vaiko dešimtukininko. Mama atsakė: – Džiaugiuos, tik labai norėčiau, kad tas diplomas su pagyrimu būtų ir iš pagrindinių vidurinės mokyklos dalykų:)

(Mokyklos direktorius bandė kalbėti linksmai, tačiau jį slėgė nežinia dėl kitų mokslo metų)

(Mokytojai po diplomų įteikimo skubėjo ne švęsti, o spręsti mokyklos reikalų posėdyje)

(Susirinkę svečiai)

(Direktorius kiekvienam abiturientui įteikdamas diplomą linkėdamas sėkmės spaudė ranką)

(Tradicijos. Vyriausias mokyklos mokytojas sako paskutinį šventės žodį. Kaip tik tuo metu už lango pradėjo pliaupti lietus. Tada jis sako: – Dangus verkia, nes jūs išeinat. O pabaigė kalbą dar gražesne patarle: – Blogas tas mokytojas, kurio nepralenkia mokiniai)

(Direktorius gavo įpareigojimą užauginti gėlę)

Tai tiek šeimyninių džiaugsmų, o dabar norėčiau paliesti ir kitą, labiau pilietišką ir mus visus liečiančią temą.

Atrodo labai graži idiliška istorija apie meno mokyklos pabaigtuves, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną momentą:

Kodėl Lietuvoje mokykla, kuri meninės pakraipos neformalųjį švietimą vykdo lygiai 50 metų, jubiliejaus išvakarėse nuogastauja, kaip bus kitais metais, ar valstybė vis dar finansuos tokį popamokinį ugdymą ir ar moksleiviams, kurie kitais metais lankys šią mokyklą, reikės dar daugiau mokėti už pamokas, kurios ir šiuo metu yra dalinai apmokestintos…?

Tuo tarpu Lietuvos kultūros ministras per vieną TV laidą kraipo galvą, kaip nieko negali padaryti, kai kitose programose taip švaistomi pinigai? O kodėl nors kokios nors šimtosios procento dalies neskyrus tikrosios kultūros kūrėjams – meno ir kitoms neformaliojo švietimo įstaigoms, kurios kuria būsimuosius Lietuvos kultūros gamintojus, kad jie normaliai galėtų išgyventi? Juk patys žinot, kokia sunki menininkų dalia būna, kai jiems reikia dar ir apie finansus galvot?

Siūlau nestatyti Lietuvoj Gugenheimo muziejaus politikų nupirktame Neries sklype, o tuos pinigus skirti Lietuvos neformaliajam švietimui, kuris artimoje ateityje pradės duoti rezultatą pačiai Lietuvai. Dar reikėtų paminėti, jog Lietuvoje normalaus neformaliojo švietimo beveik nėra.  Ir iš kur jis bus, jei net meno mokykla Lietuvoje neišgali nusipirkti dažų ar teptukų, kai tuo tarpu seimo, miestų tarybų nariai gauna bilekokias kompensacijas kanceliarinėm išlaidom…

O naujoji kūrybinė visuomenė jau pati sugalvos, kokiam muziejuj jų darbus kabint. O gal sugalvos jie Neries sklype vieną vasarą įrengt nerealiausią meno kūrinių galeriją po atviru dangumi, į kurią pasaulis tikrai atkreips didesnį dėmesį nei į skandalingai išpromintą VEKSĄ.

Tikrai ne visi mokyklos auklėtinių darbai, kurie puoš Kauną Lietuvos tūkstantmečio proga

Tiek vaizdų šiam kartui ir sėkmės kuriančiam jaunimui!

(estafetę perėmiau iš altajus.net)

Labas, prisipažinsiu, jog Džiugo aprašytos taisyklės nežinau.lt tinklaraštyje apie šią organizuojamą šiandieninę blogerių akciją bent jau man iš pradžių buvo itin sunkiai įkandamos, bet keturis kartus viską perskaitęs manau, kad supratau. Buvau sumanęs, kad būtų visai „fun“ padaryti kooperatyvinį įrašą, kuriame aptartume po 5 kiekvieno šio blogo autoriaus skaitomus tinklaraščius, tačiau gražus oras ir trumpas akcijos laikas įtakojo tai, kad pateikiu tik savuosius 5 variantus.

Iš tikrųjų ši akcija privertė susimąstyti, ką mes iš tikrųjų skaitom tokio, kas nėra labai išpopuliarinta, ir iš tikrųjų, tai buvo didžiausia dilema darant šį sąrašą, nes daugelį skaitomiausių teko atmesti dėl jų per didelio prenumeratorių skaičiaus.

Kadangi manome, jog jaunas ir mažai skaitomas blogas turi iki 100 skaitytojų, tai ir buvo mūsų filtras atskiriant labiau patyrusius nuo labiau pradedančiųjų.

Taigi penkios mano pozicijos blogerių maratonui:

eugenijus.eu – prikolnas laisvalaikio blogas, kuriame galime pasimėgauti lietuviškais tekstais ir užsienietiškom gražiom fotografijom (biče, kai pakeiti blogo www, pranešk ir draugeliams, kurie tavo banerį įsidėję:))

aurime.blogas.lt – dar vienas blogas, kurį pildo nuo Lietuvos šiuo metu nutolusi Aurimė. Sveikintina tai, kad visų pirma ji blogą iš įvykio vietos rašo artimiesiems ir draugams, kad jie būtų kartu, kai įvyksta kas įdomaus ar netikėto. Antra, jos blogo skaitymas – puiki ekskursija po tikrąją, neturistinę Slovakiją.

melon.lt – visiškai šviežias kolektyvas, kuris šiuo metu aiškių rašymo krypčių neturi, tiesiog jos yra apie muziką, Kauno laisvalaikį, rengia stalo žaidimų vakarus ir pan. Jie čia yra už savo iniciatyvumą. Taip pat kolektyvas vykdo ir šaunią komunikaciją Facebook‘e, palaiko „Kaunas Jazz“ ir „Pažaislio muzikos“ festivalių Facebook fanų puslapius. Jie net feedburnerio account‘o dar neturi, tad galima sakyti, yra labai jauni blogeriai.

ausinukas.lt – man visuomet patiko tie informacijos kanalai, kurie praneša subjektyvius tekstus, nes tai reiškia, kad pas mus dar ne viskas prarasta ir visi tekstai turi būti parašyti pagal Lietuvos ryto ar Respublikos kurpelį. Taip pat šiame muzikiniame bloge patinka, kad jame labai puikiai dera tiek ir 2008 m. kūrinys, tiek ir 1969… Beje, kas ieškos pops‘o, čia neikit, nes čia kitokios muzikos namai (p.s. šis tinklaraštis toli gražu negali pretenduoti į naujokus, tačiau manau, dėl jų pasirinktos pakraipos, juos vien už tai reikia gerbti, kad sukuria kitokį produktą blogosferoje)

dienosmuzika.lt – kai portalą-tinklaraštį pildo keliolika žmonių, iš kart jaučiasi pagal publikuojamą turinį, temas ir pan. Čia žinoma aš kalbu apie siūlomą vieną ar kitą tos dienos dainą, kuri gali būti pačios įvairiausios pakraipos, nes muzikinių kūrinių kaip ir dienų mūsų gyvenime, būna pačių įvairiausių: nuo sunkiausių iki lengviausių; nuo liūdniausių iki linksmiausių, ko gero, ir dienos muzika panašią temą stumia.

Tai tiek mūsų dalyvavimo šįkart virtualiose akcijose. Perduodam estafetę sekantiems!

S$KM$S:)

P.S.
Tegu neužpyksta visi mūsų blogo draugai, kurie liko nepaminėti. Neabejokite, mes skaitome ir jus. Tiesiog jūs jau labiau populiaresni už mano paminėtus.

(2009.05.25. Kauno Laisvės alėja, prie savivaldybės)

Sveiki, iš nuotraukos matote, jog vakar Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje buvo didi šventė, bet šį kartą ne apie tai, nes toji tema jau per daug plačiai visur išdiskutuota.

Šiandien mūsų tinklaraštyje norėčiau su jumis visais pasidalinti mintimi, kurią iššaukė viena publikacija apie kuriamas naujas Kauno apsaugos pajėgas. Džiugu, jog įv. visuomenininkai imasi policijos funkcijų, tačiau kol taip neatsitiko, pagalvojau, o kodėl kažkokia visuomeninė organizacija eina už dyką saugoti miestiečių, o miesto gatves nuolat šlifuojantys privačių apsaugos tarnybų automobiliai ir patruliai lyg ir nusiplauna nuo aktyvių ir neatlygintinų policijos rėmėjų paslaugų ir prie visuomenės saugumo prisideda ne taip, kaip iš tikrųjų galėtų. Juk tos pačios saugos tarnybos turi savo atskirus patruliavimo maršrutus, kuriuos suderinus su policija, galima būtų pasidalinti, pvz. saugos tarnybos galėtų užtikrinti tvarką konkrečiuose nuo miesto centro nutolusiuose kvartaluose ir pan., tuo tarpu policija dirbtų labiau miesto centre. Juk dažnai nusikaltimui užkirsti kelią pakanka prevencijos.

Taigi aš asmeniškai manau, kad jei visalietuva.lt kataloge užregistruotos saugos tarnybos, kurių ten yra per 90 prisidėtų ir prie viešojo saugumo, Kaune ir kituose mūsų miestuose ir miesteliuose atsirastų tikrai daugiau viešosios tvarkos. O galbūt vėliau, praktikai pasiteisinus, savivaldybė galėtų ir kokį litą kitą skirt už kokybiškai atliekamas paslaugas.

Ir čia tikrai būtų socialiai atsakingas verslo pavyzdys.

Tai tiek minčių šiam kartui