Viešieji pirkimai žiniasklaidoje. Ar įmanomas skaidrus procesas?
Labas visiems po Velykų. Po švenčių truputėlį užtrukome, kol sugalvojome mūsų nuomone, įdomią temą, o iš tikrųjų ją iššaukė viena per Žinių radijo podcast‘ą išgirsta laida „Žiniasklaidos anatomija“, kurioje buvo diskutuojama apie vykstančius negražius dalykus Lietuvoje, kai valstybė perka reklaminius plotus informacijos viešinimui. Pasirodo, jog atitinkamos institucijos viešųjų pirkimų pagalba rengia neįtikėtinus konkursus, kurių sąlygos dažnai būna kam nors pritaikytos ir daugeliu atvejų valdininkai neatsižvelgia į racionalų pinigų panaudojimo faktorių.
Įsivaizduokite, Valstybė per metus reklamai išleidžia apie 10 mln. lt. Sako, negražu svetimus pinigus skaičiuoti, tačiau jausdamasis pilnaverčiu Lietuvos piliečiu negaliu šiame tinklaraštyje nepasiūlyti po radijo laidos kilusios minties, kuri padėtų ir sutaupyti, ir pasiekti tikslesnę auditoriją
+
visi tie švaistomi pinigai yra LT mokesčių mokėtojų.
Taigi, kodėl Valstybė negalėtų įkurti nuosavos media agentūros, kuri, vien tik žiūrint iš paprastosios prizmės, iš žiniasklaidos priemonių gautų labai dideles apimties nuolaidas?
Kodėl kone visi verslo vienetai turi rinkodaros, marketingo, savireklamos specialistus, o Valstybės institucijose su reklamos užsakymais ir skirstymais dirba žmonės, kurie moka labai gerai pritaikyt sąlygas, tačiau supranta nulį apie rinkodarą ir reklamą?
Ir teisingai nemokamo laikraščio 15min direktorius laidoje kalbėjo, jog Valstybė, užsakinėdama reklamą žiniasklaidoje, vadovaujasi kriterijais, kuriais realiai joks verslas nesinaudoja, kaip tarkim plikas dienraščio tiražas be jokių išskirtų tikslinių auditorijų.
Tarkime, ta pati Valstybinė media agentūra galėtų pradėti kurti ir visuotinę valstybinės informacijos viešinimo strategiją, kuri, jei būtų kuriama profesionalų, pasiektų kur kas daugiau tikslų nei dar 50 metų archajišku būdu transliuojama reklama tendencingose žiniasklaidos priemonėse.
Ir dar, pačioje pabaigoje bent jau man labai juokingai iš šalies atrodo. Žiniasklaida, kuri yra visuomenės informacijos kelrodis, ilgus metus apie tokius valstybinius užsakymus tylėjo, nors tuo pat metu „kalė visus kitus už panašaus stiliaus korupciją“.
Labai įdomu būtų sužinoti ir jūsų nuomonę šiuo klausimu komentaruose, nes tema tikrai verta platesnės diskusijos su skirtingom nuomonėm.
11 Komentarų
Vaidai, aš manau, kad valstybinė agentūra veiks dar bogiau. Jau vien todėl, kad ji – valstybinė. Dėl kokių priežasčių ji turėtų elgtis kitaip, nei dabartinės valstybinės įstaigos? Tik be reikalo mokėsim algas dar krūvai valdininkų, kurie prašys dar ir dar.
(Čia tik užsiminsiu, kad vartotojų teises gina kelios dešimtys (!!!) valstybinių institucijų ir organizacijų. Jaučiate keliasdešimteriopą rezultatą?)
Antra. Reklamas užsakinėja ne “valstybė”, o jos įgaliotas valdininkas. Manau, kad nuolat teisingai įvardindami atsakingus asmenis, pataisytume reikalus su “valstybine” atsakomybe.
Trečia. Visiškai sutinku, kad gerą strategiją turi kurti profesionalai. Problema ta, kad ją įvertinti, patvirtinti ir vykdyti taip pat turi profesionalai. Ar mes tokie turtingi, kad galėtume atimti iš rinkos tiek puikių profesionalų ir susodinti į valdininkų kėdes?
Pabaigai. Sutinku, kad situacija dėl žiniasklaidos “tylėjimo” atrodo juokingai. Ji atrodo juokingai, nes kažkas įsikalė į galvą kad “Žiniasklaida, … yra visuomenės informacijos kelrodis”. Nesamonė! Žiniasklaida visada buvo tik įrankis. O tą įrankį visada laikydavo ir nukreipdavo konkretūs asmenys: valdovai, politikai, verslininkai, religijų ar bendruomenių lyderiai, specialistai, pan.
“O kodel valstybe negaletu.>>”
ogi TOD$L
ir uzknmisot kad emeila reik ivedinet norint komentara parasyti
Remigijau, o gal tada visu valstybiniu viešinimu galėtų rūpintis agentūra, kuri nugalės normaliam konkurse ir teiks kokybiškas paslaugas?
Galbūt pačiame įraše šiek tiek sutirštinau spalvas dėl to siūlymo, tačiau šią problemą tikrai reikia spręsti iš esmės, nes taip kaip yra, tikrai nelabai gali būti.
Gintuli, o kaip mes po to tokiam kaip tu asmeniškai padėkosim, jei neturėsim tavo atgalinio kontakto?:)
Mielas Vaidai,
iškyla tokie klausimai: Kas saugos nuo “sąlygų pritaikymo”? Kas spręs, kad konkursas “normalus” ar “nenormalus”? Dar viena valstybinė institucija? Ir t.t.
Juk visą straipsnį paskyrėte šitai problemai į kurią sugrįžtate
Sutinku, kad problema egzistuoja, bet mano žiniomis valstybinis administravimas su jomis susitvarkyti negali…
Remigijau, nesupyk, bet man atrodo, kad sprendimą visada galima rasti. Aišku, jei kas nors jo ieškos…
Jūs klausėte, kas viską spręs, o aš atsakyt galiu tik taip: jei nieks nespręs ir viskas liks po senovei, tai anoks čia biudžeto taupymas…
O dar kai paskaitai panašių temų blogosferoje, tai supranti, kad apie tai kalbi ne vienas… http://tiny.lt/duw51yd
Todel, kad agenturos islaikymas kainuotu brangiau.
[...] laikraščiai neišmirs. Nesakau, kad klysta, bet pastangų išlikti iš spaudos pusės nesimato – krečiama skandalų, ji prie ekonominių netekčių prideda dar ir reputacijos [...]
Užskaitau idėją ;]
Kaip suprantu, Vaidai, siūlai tam tikrą instituciją, kuri kurtų strategiją. Problema tame, kad mažai tikrų specialistų nori eiti į valstybines institucijas. Bent kiek man teko su tais specialistais kalbėti. Čia, matyt, iš senų laikų vyksta nesantaika ir nueina į valstybės viešuosius ryšius žali žurnalistikos instituto studenčiokai, kurie pasirenka didesnį atlyginimą. Ar tokie žmonės gali kurti strategiją? Žinoma, kad ne.
O kodėl viešieji pirkimai tokie neaiškūs ir krypsta link kelių laikraščių? Turbūt sutiksi, kad Lietuvoje mes turim praktiškai tik Respublikos leidinių grupę ir Lietuvos ryto leidinių grupę. Nelabai lieka ką rinktis. Na, iš žurnalų Veidas. Kaimui – Valstiečio laikraštis. Tai visuose pirkimuose ir dalyvauja ta pati spauda… Be tikslinės auditorijos, žinoma. Kita vertus, kai kokia ministerija nori sustabdyti pilamas srutas ant jų, nuperka plotą kai kuriose žiniasklaidos priemonėse – visiems žinomas dalykas. O kad žinisklaida slepia savo korupciją – labai liūdna.
o be to, nuolaidas media gali teikti ir dabar, bet asmenys, priimantys sprendimus, nėra nusiteikę jas imti… Kitaip sakant, mokestis uz draugystę.
Duotoju atveju, didelė kaina mokama už tai, ko žiniasklaida NErašo
PPP, geros tavo paskutinės mintys.
Iš tikro, parašęs šį postą ir nusiuntęs keliems žmonėms nuorodas, gavau pastabų, kad apie korupciją žiniasklaidoje negalima kalbėti, nes labai greitai galima gauti baną.
Tačiau aš manau, kad nekalbėti apie tokius dalykus negalima, ypač tada, kai tie pinigai eilinį kartą daugeliu atveju paskandinami be teisės juos ištraukti…
Rašyti komentarą