Archyvas — April 2009

Labas visiems po Velykų. Po švenčių truputėlį užtrukome, kol sugalvojome mūsų nuomone, įdomią temą, o iš tikrųjų ją iššaukė viena per Žinių radijo podcast‘ą išgirsta laida „Žiniasklaidos anatomija“, kurioje buvo diskutuojama apie vykstančius negražius dalykus Lietuvoje, kai valstybė perka reklaminius plotus informacijos viešinimui. Pasirodo, jog atitinkamos institucijos viešųjų pirkimų pagalba rengia neįtikėtinus konkursus, kurių sąlygos dažnai būna kam nors pritaikytos ir daugeliu atvejų valdininkai neatsižvelgia į racionalų pinigų panaudojimo faktorių.

Įsivaizduokite, Valstybė per metus reklamai išleidžia apie 10 mln. lt. Sako, negražu svetimus pinigus skaičiuoti, tačiau jausdamasis pilnaverčiu Lietuvos piliečiu negaliu šiame tinklaraštyje nepasiūlyti po radijo laidos kilusios minties, kuri padėtų ir sutaupyti, ir pasiekti tikslesnę auditoriją
+
visi tie švaistomi pinigai yra LT mokesčių mokėtojų.

Taigi, kodėl Valstybė negalėtų įkurti nuosavos media agentūros, kuri, vien tik žiūrint iš paprastosios prizmės, iš žiniasklaidos priemonių gautų labai dideles apimties nuolaidas?

Kodėl kone visi verslo vienetai turi rinkodaros, marketingo, savireklamos specialistus, o Valstybės institucijose su reklamos užsakymais ir skirstymais dirba žmonės, kurie moka labai gerai pritaikyt sąlygas, tačiau supranta nulį apie rinkodarą ir reklamą?

Ir teisingai nemokamo laikraščio 15min direktorius laidoje kalbėjo, jog Valstybė, užsakinėdama reklamą žiniasklaidoje, vadovaujasi kriterijais, kuriais realiai joks verslas nesinaudoja, kaip tarkim plikas dienraščio tiražas be jokių išskirtų tikslinių auditorijų.

Tarkime, ta pati Valstybinė media agentūra galėtų pradėti kurti ir visuotinę valstybinės informacijos viešinimo strategiją, kuri, jei būtų kuriama profesionalų, pasiektų kur kas daugiau tikslų nei dar 50 metų archajišku būdu transliuojama reklama tendencingose žiniasklaidos priemonėse.

Ir dar, pačioje pabaigoje bent jau man labai juokingai iš šalies atrodo. Žiniasklaida, kuri yra visuomenės informacijos kelrodis, ilgus metus apie tokius valstybinius užsakymus tylėjo, nors tuo pat metu „kalė visus kitus už panašaus stiliaus korupciją“.

Labai įdomu būtų sužinoti ir jūsų nuomonę šiuo klausimu komentaruose, nes tema tikrai verta platesnės diskusijos su skirtingom nuomonėm.

(Pirmosios pavasario apraiškos. Kaunas, Vytauto parkas. 2009.04.11)

Labas visiems draugams ir šio BLOGo skaitytojams, sveikinu Jus su gražiausia pavasario švente!

Begalvodamas, ką gražaus parašyti šia progine tema, turėjau įvairių minčių: maniau parašysiu apie apsimetėlę vieno laikraščio žurnalistę ir kaip ji daro “žurnalistinį tyrimą” Verbų sekmadienio popietę ir tikrina, kiek žmonės per valandą ar dvi priaukos. Arba viena Lietuvoje transliuojanti radijo stotis, kuri per didįjį penktadienį aptarinėja temą “man tai asmeniškai atrodo, kad visos lietuviškos šventės skirtos tik prisigerti”. Tačiau vėliau pagalvojau, kodėl kaip kai kurie pačios gražiausios šventės išvakarėse ieško skandalingų temų, neaptarinėja gražių pavyzdžių, aš šiame įraše kaip tik pabandysiu pažvelgt į gerąsias Šv. Velykų reikalo puses.

Pirma, Velykos Lietuvoje – visiškai nesukomercintos kaip tarkim Kalėdos. Šiam blogo įrašui galvojau nufotografuoti kokį Velykų atributą, bet tai geriausiu atveju galėjo būti nudažytas margutis. Arba koks Kinder Surprise.

Antra, prieš Velykas neprivalai bėgti į kokį shopą ir karštligiškai ieškoti dovanų! Ir neduokdie, nepadovanosi ko nors “materialaus” per Kalėdas savo draugei/draugui, nes po tokio gesto gali likti ne tik kad nesuprastas, bet ir antrą Kalėdų dieną galėsi švęsti atskirai…

Trečia, mano draugas Mix’as sako, kad per Velykas tie žmonės, kurie turi “gerąjį aš” atsisuka į ne tokį sotų savo kraštietį ir padeda jam tuo, kuo gali.

Ketvirta, Velykos geriau už visas kitas šventes, kurios vyksta tamsiuoju metų laiku, nes gali jas švęsti lauke.

Penkta, Velykų kiaušinius ridename savais pasigamintais loveliais, kai tuo tarpu per Kalėdas puošiame kinietišką plastikinę eglę
+
lovelio kiaušiniams ridenti Maximoj nelabai nusipirksi.

Šešta, pavasaris pabudina gamtą, gamta žmones, žmonės jausmus, jausmai bendravimą. O kuo žmonės daugiau tarpusavyje bendrauja, neatitrūksta vieni nuo kitų, tai negandos ir bėdos lengviau įveikiamos.

Ir numeris septyni. Ateityje visi kartu pasiekime tai, kad Šv. Velykos liktų tokia pat gražia švente kaip yra dabar, o  Kalėdoms suteikime daugiau Velykinių spalvų:)

Tad, su švente!

(foto pasiskolinta iš TV3 žinių BLOGo)

Labas visiems,

jei kitais metais per Nacionalinį diktantą bus renkamas populiariausias praėjusių metų žodis, apibūdinantis veiksmą, tai juo drąsiai galima tituluoti mistinį žodį, kuris vadinasi STREIKAS. Aišku, tai pati radikaliausia, o kaip Lietuvoj ne kartą teko įsitikinti, ir veiksmingiausia priemonė pasiekti savo tikslus.

Kaip žinote, streikai dabar vyksta ne tik pas mus Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, aišku užsienyje šis veiksmas vyksta labiau pasiruošus ir įvertinus kur kas daugiau aplinkybių.

Jei kalbėsime apie Lietuvoje pastaruoju metu vykstančius streikus, jie labiau primena atskirų grupių padrikus veiksmus, kurie kartais primena prekybininkų kastą – jei keliam kainas, tai visi ir visur, ir jokių čia kartelinių susitarimų nėra… Lygiai taip pat ir mitinguotojai – jūs visiems nubraukite, bet mums palikite, nes kitaip mes eisim basi per grindinį…

Apie pačią mano manomą mitingo koncepciją BLOGe jau rašiau ankščiau, kai pristačiau dainą apie mitingų dziausą – Šustrauskį, o dabar norėčiau su jumis aptarti KONSTRUKTYVAUS STREIKO IDĖJĄ.

Kaip streikai vyksta Lietuvoj ir pasaulyje, ne kartą matėte, o jei gyvenate Lietuvoj, artimiausiu metu nemokamai galėsite sudalyvauti vienoje ar kitoje STREIKO formoje, kai neišsikviesite policijos į nusikaltimo vietą, gaisrininkai valandą vėluos į gaisrą, nes tuo metu, kai jūs kviesitės pagalbą jie prie Seimo dainuos „Lietuva brangi“, arba jūsų sūnus ir duktė valstybinio egzamino dieną grįš iš mokyklos ir sakys: mama, mokykloj streikas, todėl abitūros egzaminą laikysim po metų…

Matant dabartines realijas šalyje, tokie scenarijai labai lengvai įgyvendinami, žinant, kad žmonės veikia pagal bandos principą. Užtenka kelių garsesnių radikalų, viešųjų ryšių kompanijos, penkių gramofonų, aštuonių Šustauskų ir aukščiau aprašytas tekstas tokioj mažoj šaly kaip Lietuva gali greit virsti juodąja realybe.

Labiausiai dabar norėčiau pakalbėti apie policiją, kuri pasisamdžius viešųjų ryšių bendrovę Verbų sekmadienį vaikščioja basom kojom vietoj to, kad su savo šeimom eitų į bažnyčią šventinti Verbų…

Daugelis kalba apie pakilusią policijos kokybę. Tačiau asmeniškai aš, kai mane tarkim kokioje Kauno gatvėje šeštadienio vakarą sustabdo policija, iškrato dokumentus, patikrina bagažinę, diktuoja asmeninius duomenis per raciją, ir užlaiko kokį penkiolika minučių, nematau jokios kokybės. Nebent tai, kad policininkas vairuoja naują automobilį, kalba skaitmenine racija, vilki švytinčią uniformą. Iš tų pačių mūsų visų mokamų mokesčių mokėtojų pinigų…

Visų pirma, šia istorija noriu pasakyti, kad policininkas turi būti visuomenės draugas, tada jo nieks nepravardžiuos ir pradės gerbti. Antra, visi žino, kad pats didžiausias policijos kompromatas yra kyšiai. Trečia – policininkai patys turi keisti savo sustabarėjusią sistemą iš vidaus. Tie patys gatviniai pareigūnai labiausiai turėtų pasukti galvytę, kaip palengvinti paprastų miestiečių gyvenimą, kaip saugiai jaustis mokiniams išėjusiems iš mokyklos ir pan. ir pateikti konkrečius pasiūlymus savo įstaigos vadovams, kurie, jei nėra stobriai ir rūpinasi ne tik savo sėdyne, pateiks juos ir aukštesnei valdžiai. Dabar kartais atrodo, kad tarkim koks Šiauliuose dirbantis policininkas, turintis gerą naują konceptą gyventojams dėl e-saugos, negali jo prastumti dėl per metus susiformavusių hierarchinių principų, nes jis tiesiog nedaeina iki pačių viršūnėlių…

Kodėl pvz. mokesčių mokėtojai, XXI amžiuje negali kokia specialia internetine forma duoti pasiūlymą policijai ar bet kokiai kitai valstybinei institucijai?

O juk dažnai sakome, ateities Lietuvą kuriame patys. Tačiau nors šį šūkį girdėjau jau daug kartų, nieks niekada nedavė man jokio pasiūlymo „ė biče, varom patobulinti Lietuvą iš vidaus“. Atrodo, kad visi tie dabar daromi „tobulinimai“ – tik dar vienas pinigų srautų perdėliojimas be jokių konkrečių žingsnių.

Todėl užbaigdamas įrašą apie KONSTRUKTYVŲ STREIKĄ, norėčiau pasakyti, jog policininkų situacijoje matau vieną išeitį. VRM struktūros pateikia kokį aiškų policijos veiksmų/priemonių planą, kuris realiai prisidės prie Lietuvos gyventojų gerovės, ir nedidėjant nusikalstamumui tolygiai didinti finansavimą, nes dabartinis rėkavimas tik dėl to, kad parėkt ir basiems pasivaikščiot, tai tikrai neveda į konstruktyvią diskusiją, o dėl jos nebuvimo kentės tik patys papraščiausi žmonės – visi tie, kurie kiekvieną mėnesį ar taip ar taip moka tiek pat mokesčių, ir nesvarbu, policija tris nusikaltėlius sugavo ar penkiolika.

P.S.
Šis įrašas gimė tada, kai NeringaFM svetainėje perskaičiau naujieną, jog streikuoti pradeda ir kolektyvas Mondayjazz, kuris prisistato grojantis jazz‘o muziką darbo liaudžiai. Tiesa, jie tai daro ne dėl algų, policininkų streikų ir pan., o dėl Všį „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, kuri įvardijama kaip arogantiška ir korupcinė organizacija. Taigi, šis pavyzdys įrodo, jog streikuoti galite prieš ką norite tik nebūtinai jūsų streikas bus kam nors įdomus.

Tai prieš ką streikuosime ryt?

O gal siūlau geresnę mintį konstruktyvaus streiko link. Susikuriam e-bačką, ant kurios visi kaip anais laikais Šustauskas prie Kauno savivaldybės, taip mes dabar Youtube virtualiai reikšim savo reikalavimus, o linkus siųsim į info@lrs.lt