Archyvas — March 2009

Labas, šiame tinklaraštyje labai retai galima aptikti politinį įrašą, tačiau šis bus kaip tik toks. Ir rašysiu aš jums apie įvykį, kuris vyksta vieną kartą per penkerius metus, jeigu neatsitinka koks netikėtumas.

Iš šalies žiūrint, viskas atrodo gražu: kandidatų yra įvairių: ir stiprių, ir silpnų, kurie jau kažkada bandė, bet jiems nepavyko. Paprastai versle būna paprastai: nepavyko, uždarei klausimą, bankrutavai ir adios amigos, tačiau Lietuvos politikoje įprasto verslo taisyklės nelabai taikomos. Čia net ir labiausiai susitepę gali užimti vienas ar kitas pareigas ir toliau apsimetinėt prieš rinkėjus. Stebina tik tai, kad jiems netgi kartais ir pavyksta.

Šiame įraše tikrai nesiruošiu jūsų raginti balsuoti už Joną ar Algį, tačiau negaliu nepasidalinti savo įžvalgomis, kurios kilo po to, kai viename naujienų portale perskaičiau informaciją apie patį naujausią kandidatą į Lietuvos Prezidentus, t.y. p. Romanovą.

Po to pradedi galvoti, ar tie nepigūs promo šokių laidose, žurnaluose, laikraščiuose, ar galų gale garsios kalbos apie Žalgirio rėmimą nėra kai kurių žmonių besaikis noras pasiprominti bet kokia kaina?

Žinau tik vieną. Jei nori tapti šalies Prezidentu, turi būti kažką ženklaus padaręs Lietuvai, jos žmonėms ir pan., o dalyvavimas gyvenimo būdo ekranuose tikrai dar neleidžia būti Prezidentu. Nors pas mus čia gali nutikt visko. Kol kas aukščiausiai pakilęs žmogus iš TV yra p. Valinskas. Gal p. Romanovas bus antras?:)

Beje, šios mano įžvalgos ne tik apie šį kandidatą. Besibolotiruojančių tokių šiais metais itin daug ir ta gausybė visai nedžiugina, tik smagu kada nors būtų tų kandidatų sąraše pamatyti tikrai gerą žmogų, kuris jau daug nuveikė Lietuvai ir jos gyventojų labui bei žada tai daryti toliau.

Nepamirškite paso gegužės 17:)

Sveiki, šį mano įrašą iššaukė Vilniuje, Vilniaus gatvėje pamatytas reklaminis plakatas, kuris kvietė atvykti į parduotuvę KOMISAS. Aišku, iš pirmo žvilgsnio pasirodė, jog tai tikrų tikriausias legendinių cigarečių KOSMOSAS pakelio maketas su darbo valandomis.

P.S.
Šio įrašo būčiau nerašęs jei ne viena istorija, kurią man pasakojo tėtė prieš gerą dešimtmetį, kai jis užsirookė KOSMOSO viename Vokietijos bare.

Prieina prie jo barmenas ir sako: žiūrėk, imk MARLBORO, o man atiduok savąsias. Dar paaiškino, dėl ko jis toks geradaris.

Kaip manot, kodėl?:)

Sveiki,

Šį kartą noriu pasidalinti mintimi, kokia gi galėtų būti tiesos slėpimo metodika, o gal tiesiog elementarioji melo mechanika?! Kad nenuskriausti nei vieno iš šių pavadinimų, tai ir puikuojasi jie kartu.  Netaikau į mokslinius išvedžiojimus, teisiog subjektyviai pamasčiau apie tai, kaip tai galėtų atrodyti, veikti ir vadintis. Turiu prisipažinti, kad tai niekaip nesusiję su galbūt egzistuojančiais tokiais apibrėžimais, moksliniais veikalais  ir/ar meno formomis. Tai mano stebėtų iš šono įvykių ir procesų apibendrinimo bandymas. Prisiskaitęs kitų blogų, nusibeždžioniavau tą diezo (#) stiliaus numeraciją. Supratau, kad visi rimti blogeriai turi bent po vieną tęstinę temą ir naudoja tokį žymėjimą. Nežinau kiek tų Epizodų sumeistrausiu, bet pražioje vis tiek gerai tas „#1″ atrodo :). Na šį kartą bus mažiau teksto, daugiau braižybos. Tikiuosi mano brėžiniai yra informatyvūs ir lengvai perprantami.

Melo priežastį ir poreikį formuoja pats homosapiens,  siekiantis kontroliuoti ir dominuoti prieš kitas gyvybės formas, rūšis ir/ar tos pačios formos ir rūšies individus.
Pastovus skatinimas būti “geresniu”, t.y dominuoti kito atžvilgiu, labai smagiai atsispindi pvz. “Citius Altius Fortius” (Greičiau Aukščiau Tvirčiau)

Iš melo „A” kuriam „tiesą A”, iš „B” darom „tiesą B”. Sukuriama tiek lygių „tiesos”, kad savystoviai  mastantis individas pavargtų ieškoti siūlo galo. Laikas yra puikus sąjungininkas. Tiesos „pratrynimui” užtenka kelių 100 metų, kad liktų tik „laiko patikrinti” informacijos šaltiniai tiesai „priminti” ir įrodyti. Informacijos gausa sudaro informacijos objektyvumo įspūdį.

Asmeninis požiūris į informaciją, mentalitetas, moralės normos, autoritetų patarimai  ir pan. dalykai,  skatina rinktis „tiesą A” arba „B”. Likusiai daliai lieka “Avies”, arba nepritariančiųjų rolės. Svoris visada daugumos pusėje.

Rezultate gauname pakeistą mąstymą ir kovą už melą vardan „tiesos”. Pastovi konfliktinė kovotojo būsena, leidžia daug dažniau vartoti vaistus ir didinti jų kiekį.