Geros žinios – retas svečias mūsų žiniasklaidoje. Su tikruoju pavasariu!

Sveiki visi,

nepaisant to, kad žemėje siaučia ekonominės negandos, tikrasis pavasaris vistiek atėjo. Ir džiaugiantis juo gryname ore ar žiūrint į jį pro langą darosi linksma po to šaltojo metų laiko. Džiugu matyti daug žmonių parke ar miške, kurie ten leidžia savo laisvalaikį.

Pavasaris man – tai lyg meškos pabudimas iš žiemos miego. Pavasarį pradeda žaliuoti medžiai, krūmai, tirpsta ledas ir šyla ežero vanduo, galima važiuoti į gamtą, prie jūros pabūti, paskaityti atsisėdus mieste ant suoliuko knygą ir pan. Praėjusį pavasarį buvo dar viena opcija – kava ir cigaretės kokioje lauko kavinėje. Šiais metais, atrodo, beliks pasitenkinti kava lauko kavinėje. Bet nėra to blogo, kas neįšeitų į gerą.

Šį mano įrašą paskatino parašyti keli momentai. Iš pradžių norėjau parašyt apie lietuviškąją žiniasklaidą (konkrečiai apie delfi.lt), kuri labai retai parašo kokių gerų naujienų, bet gavosi, kad pasirašė įrašas apie pavasarį.

Taip pat šiuo metu skaitau knygą pavadinimu „Verslas, krikščionybė ir vartotojiška visuomenė“, kurią parašė Tomas Kavaliauskas. Ten apie pavasarį kol kas dar nieko neskaičiau, bet iš to, ką perskaičiau galiu sau leist interpretuot bandomas ten išsakyt mintis.

Lietuviai, kodėl jūs didžiuojatės lengvabūdiškumu, vartojimu ir perimtais iš kitų stereotipais?

Kodėl jūs nesididžiuojate savais resursais?

Kodėl jūs nesate tokiais, kokiais esate iš tikrųjų?

Turbūt kol kiekvienas neatsakysime į šiuos klausimus ir nepradėsime vienas kito gerbti ir mylėti už tai, kad tiesiog esame kartu, tol matysime analogiškas antraštes ir geros naujienos sudarys tik privalomąjį minimumą.

P.S.
Įdomu ir tai, jog frazė „geros žinios“ GOOGLE atrodo taip; VEKS:)

Su atėjusiu tikruoju pavasariu ir visiems geros nuotaikos!