Yo DJ, whats up?
Vartydamas popierinę Vasario mėnesio “Pravdą”, užtikau Tomo Ramanausko rašinį “Sorry, tu neesi saraše“. Kiek vėliau jau internetinėje erdvėje radau panašaus turinio, taip pat “Pravdos” atlikėjos Dainos D., panašaus turinio straipsnį aka intervių “Už vakarėlius (ne)moku”. Straipsnius priskyriau “auklėjamųjų” kategorijai. Nors tiesą sakant ,man pasirodė kaip paverkšlenimas. Čia manau yra dvi medalio pusės, o gal net ir daugiau tų pusių gali būt.
Daugelio šiandien gerai žinomų DJ profesinę pradžią atsimenu labai gerai. Jų muzikinio skonio raidą, technikos tobulėjimą ir kitus DJ gyvenimui būdingus ypatumus. Kadangi tuo metu visi buvo savotiškas UNIT’as, tai dažnai vakarėlio metu už DJ nugaros zujančių draugų būrys galėjo priminti šiuo metu per MTV hiphopo klipuose besifilmuojančias prodiuserių, promouterių, giminių, atlikėjų ir kitų prijaučiančiųjų, gaujas. Ta palaikymo komanda nemokėdavo už jokį įėjimą. O po vakarėlio dar spėdavo aptarti visus nuskambėjusius “arklius”. Nuo tos “eros” prabėgo nei daug nei mažai, kokie 8-9 metai.
Ei DJ ! Kiek susirenka žmonių, iš senosios šaikos, į tavo balių?
Patys DJ kalti, kad “bičiuliavimuisi” nebuvo ribų. Patys ir išlepino savo “promo dėmesiu”, o dabar pradeda “auklėti” žmogeliukus. Tiesiog tuose straipsniuose matau norą atsiriboti. Tikiuosi kad taip nėra. O priežastį, kaip visada, kiekvienas turi savo. Todėl nekritikuoju, o bandau suprasti abi barikadų puses. Sutinku, kad tai gali būti našta, kai visa tavo auditorija galvoja, kad esi jų draugas ir/ar asmeninis linksmintojas.
Bet jei jau išgyvenote “uždėk mano kompaktą”, ar “pagrok mano mėgstamą guzą” laikus, tai manau dar porą metų, ir tarp minioje šėlstančių žmonių nepamatysite nei vieno “seno pažįstamo”. Šiuo aspektu gerbiu Lietuvos Hiphopo bendruomenę ir jų suvokimą, kad tikroji vertybė yra žmonės ir jų lojalumas. Gal ta klubinės kultūros propaguojama individualistinė arogancija (čia labai subjektyviai žinoma) ir yra ta bėda, kad dauguma tik savo įvaizdžio dėka atrodo turintys pinigų bilietui į savo mėgstamo DJ pasirodymą.
Love, Peace & Unity!
4 Komentarų
su vien roko grupe taip teko smagiai pavaikscioti po renginius koncertus ir t.t. kad iki šiol turiu kompleksą ir jei už renginį reikia mokėti, tai kaip ir einu kitur
Gintulis tik ką išreiškė stipriai įsikėrojusią nuomonę:)
Tačiau nebūtina visus mokamus renginius ignoruoti. Juk dažnai verta ir už pinigus kažką pamatyt.
mano galva – susimokejai ir ramu. Ta nebutinai daryti kasininkui per bilietai.lt, galima megstamai grupei atsidekoti suorganizuojant jiems analogiska pramoga savo megstamoj srity ar padovanojant nauja patogiu ploksteliu grotuva.. Taciau smagiausia yra jausti, kad visiem uz viska esi atsiskaites. Nes kaip pasimetama kas kam uz ka skolingas, gali atsirasti autoriaus mineta trintis.. DJ irgi valgo. DJ irgi kartais verkia
Manyčiau reiktų elgtis madagiai ir būti tuo, kurį kviečia. Jei nekviečia, tai lysti į akį vėl gi – nemandagu. Dj, taip pat turėtų būti mandagus ir laiks nuo laiko pats pakviesti savo vieną kitą draugą į jo vakarėlį. Juk atėjusiam į svečius bičiuliui aš nepateikiu sąskaitos už išgertą kavą, suvalgytą sausainį, ar sunaudotą muilą. Nors neauginu nei arbatos, nei sausainius kepu. O su tais “draugais” kurių ir vardo nežinai, užtenktų sutikus gatvėje linktelt ir eiti savo keliu.
Rašyti komentarą