Ginčas. Priežastis ir pasekmė
Neabejoju, jog žinote kas yra ginčas. Žinodamas, kad “savaime suprantamų dalykų nėra”, nes velniai griebtų, esame visiškai skirtingos asmenybės, tai pridedu apibūdinimą iš kaskart naudojamo terminų žodyno:
ginč|as (2)
1. savo nuomonės bei reikalo gynimas žodžiu, disputas: Dėl tos knygos buvo daug ~ų. Tarp jų vyko smarkūs ~ai
Įsivaizduokime tris aklus piliečius ir jiems skirtą užduotį apibūdinti dramblį, pasitelkus tik lietimo galimybę. Tad vienas čiumpa už straublio, kitas apsikabina koją, o trečiasis laiko už uodegos. Atlikus “pažintį” su drambliu, kiekvienas jų gali apibūdinti dramblį remdamasis savo surinkta informacija. Pirmasis, laikęsis už straublio teigia, kad dramblys labai jau panašus į storą gyvatę. Antrasis nenorėtų sutikti, nes tai labiau panašu į stulpą, o trečiasis visiškai nenori nieko apie tai girdėti, nes jam dramblys labiau panašus į virvę su kutais. Kyla ginčas, kaip gi atrodo dramblys.
Tai dėl ko čia reiktų ginčytis, ir ar verta? Visi kartu ir atskirai yra teisūs, nes kalba tik apie nedidelį epizodą visos visumos, šiuo atveju – dramblio. Šioje situacijoje matantis žmogus gali pasakyti, kad jie visi klysta, nes pastarajam regos dėka bepigu vertinti visą dramblio vaizdą, kai operuoji papildomais duomenimis. Prie to pačio kelių šimtų metų senumo manymas, kad žemė – didelis vėžlys ant trijų dramblių. Šiandien taip, rytoj jau kitaip. Bet niekas juk nesako, kad anuomet mokslininkai melavo. Beje, dabar taip pat visos knygos ir mass media tik tiesą skleidžia.
Jei leidi sau sutinki, kad gali būti ir kitaip nei manai, tai jau žingsnis į priekį. Tuomet nekyla joks ginčas, o vyksta informacijos pasidalinimas. Toks būdas leidžia peržiūrėti turimą informaciją, praturtinti ją naujais niuansais, sudėlioti kitą scenarijų iš tų pačių kaladėlių.
Tenka sutikti kokį “visažinį ir niekada neklystantį ekspertą”. Jie dažnai žino begalę faktų, datų, pavardžių, tokios labai reikalingos informacijos kai ruošiesi kokiai TV viktorinai. Ekspertas ir jo “nenuginčijamų” argumentų kibiras yra š. vertas, kai pats operuoji alternatyvia informacija, o kartais gal net ir platesniu diskutuojamo epizodo matymu. Bet žinoma, kad nebūtinai. Deja, dažnai tenka pasilikti alternatyvias žinias sau, nes oponento žinių durys atsiveria tik į lauko pusę. Man ginčas – laiko ir energijos švaistymas, neprisidedantis reiškinys prie teigiamų emocijų palaikymo.
Matau kelias ginčo pasekmes. Pralaimėjęs žmogus patempia lūpą ir jaučia nuoskaudą, nors oponentas įsitikinęs, kad “skleidė gėrį ir atvėrė akis”. Sumažintas žmogaus savo vertės pojūtis iššaukia negatyvias emocijas ir lieka kaip bloga energija. Žmogus, jausdamas oponento psichologinį pasiruošimą ginčytis pradeda vengti diskusijų, nes nėra įsitikinęs savo galimybėmis, kitą kartą apginti “kitą medalio pusę”. Manymas, kad ginčą kuris nors laimi, galbūt tiesiog manymas. Nes laimėtojas taip ir liko savo žinomų faktų ribose atmesdamas galimybę praplėsti akiratį.
Laimėtojas visada yra tik kito pralaimėjusiojo sąskaita. Tai, kad jis “apgynė” savo “epizodą su uodega”, prieš kito “epizodą su straubliu”, dar nereiškia, kad laukia laimėjimas toje dalyje su “koja”…
Pabaigai noriu pakviesti visus nesureikšminti savo turimų žinių, nes dauguma operuojame tik ta informacija kurią gavome mokykloj, univere, sakė mama ir tėtė, žiūrėjote TV, skaitėte apdulkėjusioje knygoje, žurnale, laikraštyje, girdėjote gatvėje ir pan. Jei galite prieiti prie informacijos, kuri be “privalomo redaktoriaus” “privalomo įsikišimo” gyvuoja bent kelis šimtus ar daugiau metų, tuomet būkit mieli, užrašykite komentaruose tokį šaltinį. Labai įdomu.
Kai nustojau absoliutinti savo informacijos duombazę, atsivėrė platesnis galimybių kelias. Supratau, kad “tiek pat nežinau, kiek ir kiti nežino”.
Taikos ir gero savaitgalio visiems.
P.S.
Stengiuosi laikytis atokiau tų, kurie visuomet 100% žino kaip viskas yra.
10 Komentarų
Kas butu nutike,jei nors vienas aklasis butu ne ciupes uz vienos vietos,o istyrinejes drambli iki galo ir gaves visa info
)…cia as siaip ne i tema…diskusui palaikyt…
“Stengiuosi laikytis atokiau tų, kurie visuomet 100% žino kaip viskas yra.”
Tokie, kurie viską žino 100%, tie iš tiesų absoliučiai nieko nežino. Tas, kuris turi atsakymus į visus klausimus, iš tiesų neturi į nei vieną. Kaip sako mano mama viskas yra tuo pačius ir niekas. Kaip Valinskas per interviu čia kažkada, jo paklausė “kokių priemonių imsitės?” (čia apie krizę gal buvo, nebepamenu), jis atsakė “visokių”, tai realiai jokių, jeigu konrečiai negali nieko įvardinti arba pasakyti, reiškia, kad negali nieko.
Ms. or Mr. akv,
ištyrinėti visą dramblį gali tada, kai žinai kiek yra to dramblio. Kuo jis didesnis, tuo ilgiau užtrunki tyrinėjimams. Kad sužinoti kiek reikia laiko apiplaukti mūsų planetą, reikia bent vieną kartą tai padaryti. Iki tol tėra tik padriki kelionių epizodai su savo daline informacija. Čia kažkoks sausas komentas gavos
–
Ms. or Mr. neatspesi,
Ribą manau nusistato kiekvienas sau. Tikėjimas savimi yra geras dalykas. Žinojimas “kiek man užtenka” gal taip pat tinka matuoti ir informacijos kiekiui. Nes dabartinė informacijos įsisavinimo metodika yra nerezultatyvi.
nieko nesupratau
Pritarimas akv.
Yra dvi gincu rusys – kvailas ir konstruktyvus.
Kvailas, kai gincijamasi siekiant jokiu budu nenusileisti oponentui ir su vieninteliu tikslu – apginti savo nuomone.
Konstruktyviam gincui labai tinka akv komentaras. Kuo daugiau esi istyres dramblio, tuo labiau gali nusakyti koks jis. Vargas tam, kuris apsiriboja tik uodega ir mano, jog jis jau viska zino ir gincijasi su tuo, kuris ciupino koja. Uodegis vietoj ginco turetu paprasyti straublinio ar kojinio leisti paciupineti ir tas vietas, kad susirinkti visu triju turima informacija ir ja apibendrinus daryti isvadas.
Reziumuojant – priesinga nuomone nebutinai paneigia turima nuomone. Galbut oponentas operuoja skirtingais faktais ir prielaidomis, i kurias reiktu pasigilint ir tik po sugretinimo su savais faktais ir prielaidomis daryti isvada ar oponentas papildo, ar paneigia, ar patvirtina daromas isvadas.
Gintuli, mano informacijos pateikimo metodika yra netobula, tai čia sutinku kad gali būti painu. Tiesiog bandau, klystu, mokausi.
___
PPP,
tiesiog savaip suvokiu ir interpretuoju pačią ginčo sąvoką. Konstruktyvi diskusija – puiku. Čia tikrai galima praturtinti savo informacijos bagažą. Tik niekada nežinau, ar tai tikrai yra tai, ką suprantu ir manau esant. Visi pastebėjimai komentuose iš karto yra teisingi, nes kiekvienas šitą rašinėlį suvoks pagal savo suvokimo algoritmą. Kadangi sutinku kad kiekvienas yra teisus, tai čia ginčo nėra, o diskusija galėtu būti.
Turiu bjaurią savybę – sunkiai sutinku su svetima nuomone…
Suprantu, kad tai bloga savybė, tad visada prašau oponento pateikti argumentų šitaip bandydamas iš naujo viską apsvarstyti…
Deja kartais tai nepadeda…
P.S. Įdomus rašinys
Sveiki,
Kiek zmoniu- tiek ir nuomoniu, o per nuomones pasimato tikras zmogus. Zinoma is filosofines puses zvelgiant, sunku apibrezti kas yra tiesa, o kas melas, tad ir gincas kyla bala zino del ko. Manau reiktu pas drambli paklaust ar jam patiko kai ji ciupinejo, jei taip tuomet visi yra teisus bendroje sumoje
Anekdotas į temą:
- Tik kvailiai gali būti įsitikinę kažkuo 100 proc.
- Ar tu tikras?
- Visiškai!
Smagi diskusija,
norečiau pridurti, kad mes visi galvojam tik turimu žinių rėmuose, tai ar verta kažką kažkam į rodynėti? chiuju (o gal jaučiu) nelabai ;]
Ir dar čia atmetamas intuitivus aspektas, kai tiksliai nežinai apie ką kalbi, bet jauti kad taip yra.
Rašyti komentarą