Archyvas — January 2009

Nesam apolitiški, tačiau dar prieš pradedant daryt šį BLOGą ir aptarinėjant būsimas temas ir įrašus nutarėme, kad apie politiką nerašysim. Tačiau ir patys žinot, jog dažniausiai nutinka taip, kad net pats nenutuoki. Čia aš apie tai, kaip viskas susiję…

Taigi, prie esmės.

Yra Lietuvoj toks žmogelis iš Kauno, kurį visa Lietuva bent jau iš matymo tikrai pažįsta. Nors nesu dar labai pagyvenęs, tačiau šio pono politinį kelią beveik visą esu matęs. Tačiau jūs man paaiškinkit du klausimus: kaip galima TIK MITINGU ar PIKETU ką nors pasiekti? Ir, kaip gali mitingu p. Šustrauskis ką nors pasiekti? Juk jis daug kartų įrodė, jog jo mitingai tik ir lieka mitingais. Čia jei užgaudysi didelę bangą, gali padaryt didelį mitingą. Tačiau mano nuomone, mitingas tik vienas iš žingsnių, o sekantis žingsnis nebūtinai turi būti toks, kaip lrytas.lt po video reportažėlio apie reginį rašo „Į politiką grįžti susiruošęs Kauno taksistas neramumus žadėjo kituose mitinguose“.

Ir nežinau, geras čia ar blogas vieno skaitytojo komentaras po reportažu, tačiau mano nuomonė buvo panaši „korespondentas nuliūdęs, kad mitingas neperaugo į riaušes. Belieka jam dėl to pareikšti gilią užuojautą ir pasidžiaugti kauniečių kultūra ir disciplina. Ir dar. Žmonių buvo susirinkę apie 1, 5 tūkstančio. Jei ne daugiau. Kultūros sostinei — Vilniui — reiktų pasimokyti kultūros iš Laikinosios sostinės.“

Kolegos, mano siūlymai tik du:

Paklausykite jau labai seniai suremixuotos dainos, kurioje p.Šustauskas pristato visą save…

(download)

Ar tą dieną, kai vyks masinis Seimo apglėbimas rankomis, nenorėtumėte sugalvoti bent vieno gelbėjimo plano punkto ir vietoj ėjimo į mitingą, užsirašykite ant balto popieriaus lapo savo mintį bei paprominkite savo idėją bevaikščiodami Gedimino prospektu. Bus daug didesnė nauda nei stovėti minioje susikibus už rankų ir šaukti „Lietuva – bus laisva“.

Ačiū už dėmesį.

Smagu, kai darbus gali derint su pramogom, o konkrečiau, senai matytų bičiulių aplankymu. BLOGo įrašas bus ne apie tai, ką mes vėlyvą pirmadienio vakarą aptarinėjom, o apie valgomų lauktuvių paieškas viename Kauno stoties rajono name įsikūrusiame shop’e.

Šokoladinių saldainių radome :)

Ieškome ko nors ir jauniausiam šeimos nariui, kuriam Aris parekomendavo lauktuvių paieškot vaisių ir daržovių skyriuje. Deja,jokių bananų ten neradome, tik tris mažus nuvytusius mandarinus. Mano kolega tarė: na ne, geriau jokių lauktuvių nei blogos lauktuvės jaunėliui, trenkė koja į žemę ir nuėjo paimt pieno, nes tuo metu prisiminė, jog mūsų vakaro pašnekovė visada labai džiaugiasi, kai kas nors jai į namus atneša pieno:)

Taigi, tęsiant jau ankščiau mūsų BLOGe pradėtą temą apie būtiniausius maisto produktus sakau, kad iš tikrųjų, kai nieko neturi, užtenka ir pieno:) svarbu tik, kad norai būtų geri.

Visiems sėkmės!

Sveiki,

kol nepamiršau, noriu informuoti, kad šiame bloge yra nepriimtinas vienas lietuviškas žodis iš “K” raidės, kuris šiuo metu greičiausiai yra top10 labiausiai naudojamų žodžių kasdieninėje kalboje. Jam kuriamos dainos, eilės, straipsniai ir anekdotai, tad jam dėmesio jau kaip ir užtenka.
Manau, jog kai nėra plano ką daryt, tai bent jau reikia nustoti bėdavot. Dar nemačiau nei vieno, kuris išsiverkė sau sėkmę ir laimę. Sutinku, kad tikrai tokių yra, o jei yra – reiškias reikia dėl pusiausvyros. Kadangi tik pradedu rašymus bloge, tai vėliau „prie progos“ aptarsim ir pusiausvyros temą.

Šis mano įrašas apie kalbos panaudojimą, galimą interpretaciją, tikrosios priežasties ir atsakingumo paieškas. Taip pat noriu paskatinti užduodant klausimus, patiems ieškoti ir atsakymų.

Šį kartą noriu pradėti blogo įrašą pateikdamas du labai panašiai fonetiškai skambančius sakinius:

A)    Ne kartą ir ne du per pastarąjį pusmetį apsilankius maisto prekių parduotuvėje teko matyti pabrangusius maisto produktus.
Per tą laiką taip pat pakilo kuro kainos, atsirado papildomi mokesčiai paslaugoms ir t.t.

Kaip ir viskas suprantama… Dabar  versija “B”:

B)    ”Ne kartą ir ne du per pastarąjį pusmetį, apsilankius maisto prekių parduotuvėje teko matyti branginamus maisto produktus. Per tą laiką kuro kainas padinino, paslaugas apkrovė papildomais mokesčiais ir t.t”

Kažkaip neįprastai ir visai ne žurnalistiškai skambėjo sakinys “B” ar ne? Pirmame sakinyje viskas vyksta savaime, niekas dėl nieko neatsakingas ir net nėra galimybės ieškoti problemos židinio. Tiesiog visi gyvename ir kažkaip natūraliai viskas brangsta. Kaip sakė mano vienas draugas Juozas, pas žmones atsirado imunitetas pokyčiams. Kai pradeji ieškoti priežasties, tai gauni per laikraštį, radiją, TV, kad taip atsitiko dėl to kad doleris atpigo, ar euras pabrango, ar nafta atpigo ir t.t

Atleiskit, bet nei doleris, nei euras, nei nafta nėra mano klasės draugai, kuriems aš galiu pasiskambinti ir išsakyti susirūpinimą ir tuo pačiu paklausti, kodėl čia jie ėmė ir pabrango. Perduodant informaciją per žiniasklaidos priemones, visada pateikimo forma tokia, kad atrodo viskas savaime vyksta ir jokie žmonės neturi tam įtakos. Visi kažkur einam, bet be jokio tikslo ir maršruto. Ar kada galvojote kaip brangsta produktas? Koks procesas vyksta? Tikrai su scenarijumi netaikau į tikslų proceso atkartojimą, labiau improvizuoju, nes nesu dirbęs parduotuvėje, o tik noriu pabandyti užkurti supratimą, kad savaime niekas nevyksta. Istorija tokia:

Ateina pirmadienį į parduotuvę žmogelis ir nori nusipirkti sviesto, nes vakare keps RSS sausainius.
O ką gi jis mato? Taigi “SVIESTAS PABRANGO”. Kaip tai atsitiko?
O gi atėjo parduotuvės salės darbuotoja ir įdėjo naują kainą į tam skirtą vietą.
Iš kur ji gavo naują kainą?
Jai jos vadovė liepė užrašyti naują kainą.
Iš kur jos vadovė gavo naują kainą?
Jai atsiuntė naują kainodarą iš pagrindinio ofiso atsakingas žmogus.
O iš kur jis gavo tą kainą?
Jis paskaičiavo naujas sąnaudas “NES KURAS PABRANGO”.
O kodėl kuras pabrango?
nes atėjęs iš ryto operatorius užrašė kompiuteryje naujus skaičius.
O iš kur jis gavo skaičius?
Jam juos atsiuntė iš ofiso atsakingas žmogus.
O iš kur jis gavo naują kainą?
Jam jas greičiausiai pateikė naujas sąnaudas apskaičiavęs kolega.
…

Ir čia tikrai ne pasaka be galo. Kiekvienas gauna informaciją iš aukštesnio lygio problemas sprendžiančio tokio pat homo sapiens. Šita karuselė baigtinė. Suprantu, kad informacijos šiukšlyne sunku surasti atskaitos tašką, sunku patikėti, tačiau vieni kitus turime palaikyti ir informuoti. Aklai tikėti ir nereikia. Čia ir yra dalis problemos, kad pažiūrėjus TV, ar paskaičius naujienas laikraštukuose, po to kryžiumi gulamasi už “Tiesą”. Jau laikas prisiminti vienybės savoką ir suvienodinti didžiuosius tikslus, susįjusius su mūsų visų Lietuvos piliečių gerove. Tuomet pasieksime puikių rezultatų ir galėsime ne keldami herojų ant pjedestalų, džiaugtis bendru rezultatu, kur kiekvienas įdėjo dalį savo energijos į rezultatą. Pradėkime jausti atsakomybę už save, o ne laukite kol kiti ją užkraus.

Čia labai plati tema ir prie jos grįšim „prie progos“. Kad šiek tiek prisidėčiau prie minėto informacinio atskaitos taško paieškos, rekomenduoju paklausyti šią radijo laidą. Šiek tiek pažinimo dar niekam nepakenkė. Pažinimas daugiau visada turės pasėkmes :)

Būkite tolerantiški, visada suspėsite pasakyti kad tai nesąmonės, patvirtinti ar paneigti. Pirmiau susipažinkite, o jau tada reziumuokite sau ir artimam savo.